Antradienį Europos Parlamentas pritarė ES bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reformai, kurioje įtvirtinti pagrindiniai EP siekiai - apriboti peržvejojimą ir uždrausti žvejams išmesti į jūrą nepageidaujamą laimikį. Kartu pakeistos ir žuvies produktų žymėjimo taisyklės, leisiančios geriau informuoti vartotojus, kur ir kaip buvo sugauta žuvis. Naujosios taisyklės įsigalios nuo 2014 m.
Bendrosios žuvininkystės politikos reforma užkirs kelią nepageidaujamo laimikio išmetimui į jūrą ©Belga/Pixsell/H.Jelavic
“Ši reforma išspręs didžiausią ES bendrosios žuvininkystės politikos problemą - peržvejojimą. ES Taryba, derėdamasi dėl žvejybos kvotų, turės galvoti apie tvarumą”, - pažymėjo EP pranešėja Ulrike Rodust (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
Žvejai turės laikytis “didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo”, t.y. sužvejoti tik tiek tam tikros rūšies žuvų, kiek jų per metus atsinaujina. Šis principas bus taikomas ir ES laivams, kurie žvejoja trečiųjų šalių vandenyse. EP narių įsitikinimu, tokia praktika padės atkurti sumažėjusius žuvų išteklius.
Beveik ketvirtadalis ES sugaunamo laimikio yra išmetama dėl netinkamo dydžio ar rūšies. Dauguma tokių žuvų miršta. Siekdami sustabdyti tokią neigiamą praktiką, europarlamentarai užtikrino, kad nuo 2015 m. palaipsniui bus reikalaujama 95 proc. sugauto laimikio iškrauti uostuose. Skirtingoms žuvų rūšims ši prievolė įsigalios skirtingu metu, pvz., Baltijos jūros lašišoms - vėliausiai nuo 2015 m., o visai žvejybai Baltijos jūroje - vėliausiai nuo 2017 m. Netinkamo dydžio ar rūšies laimikio nebus leidžiama naudoti maistui, o tik kitoms reikmėms.
EP nariai taip pat patvirtino žvejybos produktų rinkos organizavimo taisykles, kurios leis geriau informuoti vartotojus. Pavyzdžiui, produkcijos etiketėse turės būti parašyta, kur ir kokiomis priemonėmis buvo sugauta žuvis.
BŽP reformos įsigaliojimui nuo 2014 m. dar reikalingas formalus ES Tarybos pritarimas.
Europos Parlamento informacija
Rodyk draugamsAntradienį Europos Parlamentas pritarė dalies apyvartinių taršos leidimų (ATL) įšaldymui tikintis, kad tai padidins jų kainą ir paskatins įmones investuoti į mažiau teršiančias technologijas. Šios priemonės, kurias liepos mėn. EP pasiūlė sugriežtinti, skirtos sugražinti ATL sistemos paskatas sumažinti anglies dvideginio (CO2) išlakas.
EP pritarimas “įšaldyti” prekybą dalimi apyvartinių taršos leidimų turėtų paskatinti įmones investuoti į mažiau teršiančias technologijas ©Belga/AFP/STR
Ekonominė krizė ir pernelyg didelis taršos leidimų kiekis sąlygojo, kad jų kaina drastiškai nukrito ir nebeatitiko tų prognozių, kuriomis remiantis buvo kuriama ES ATL prekybos sistema. Todėl Europos Komisija pasiūlė atidėti arba “įšaldyti” prekybą dalimi leidimų tikėdamasi, kad tai padidins jų kainą, o kartu ir investicijas į ekologiškas technologijas.
“Esu patenkintas, kad pavyko įtikinti kolegas, jog prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos tikslams pasiekti yra būtinas [ATL] atidėjimas. ATL neskirta pakenkti mūsų pramonei, o atvirkščiai - ji atsilygina už inovacijas ir efektyvumą, nes nustato anglies kainą. Tačiau šios kainos signalas turi būti aiškus. Praėjusį mėnesį vykusios diskusijos klimato kaitos konferencijoje Varšuvoje parodė, kad ATL sistema išgyvena lemiamą momentą. Todėl svarbu leisti šiai sistemai pasiekti jos brandą”, - teigė EP pranešėjas Matthias Groote (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
Susitarime su ES Taryba atsižvelgta į Europos Parlamento siūlymą griežčiau kontroliuoti ATL įšaldymą - Europos Komisija ypatingais atvejais galės koreguoti ATL prekybos laiką, jeigu poveikio analizė konstatuos, kad nėra didelės rizikos, jog dėl to iš ES pasitrauktų įmonės. 2013-2020 m. laikotarpiu bus galima tik viena tokio tipo korekcija, ne didesnė nei 900 mln. ATL dydžio.
Pagal 2005 m. sukurtą prekybos ATL sistemą įmonės, išmetančios tam tikrą kiekį anglies dvideginio (CO2) į aplinką, turi pirkti iš ES valstybių atitinkamą kiekį taršos leidimų. Vienas leidimas atitinka vieną toną CO2. Jei įgytas leidimas nepanaudojamas, įmonės gali jį parduoti. Ribojant šių leidimų pasiūlą, reguliuojama jų kaina, taip pat kasmet laipsniškai mažinama CO2 taršos apimtis. Iki 2020 m. pramonės šakų, įtrauktų į ATL sistemą, CO2 išlakų lygis turės būti 21 proc. mažesnis nei 2005 m.
Sprendimui dėl dalies ATL įšaldymo pritarė 385 EP nariai, 284 nepritarė ir 24 susilaikė. Jo įsigaliojimui dar turės formaliai pritarti ES Taryba, kuri šiuo klausimu planuoja balsuoti gruodžio 16-17 d. Galutinį sprendimą, kada įšaldyti ATL prekybą, priims Europos Komisija.
Europos Parlamento informacija
Rodyk draugamsNepaisant to, kad žalieji sutaria, jog siekiant išvengti katastrofų būtina imtis priemonių jau dabar, šį šeštadienį trečią kartą vykusio Susivienijimo Žali.LT visuotinio narių susirinkimo metu konstatuota, kad tai nėra daroma. Tuo tarpu reikšmingesni nacionaliniai sprendimai nuolatos atidėliojami.
„Šiandien galime pasakyti, kad sąmoningi žmonės, pažangus verslas yra pasirengęs keistis. Tačiau ar tokią pačią tvirtą poziciją turi politikai? Todėl stiprėjantis NVO vaidmuo tampa dar svarbesnis, nes jos gali padėti keisti vartotojiškos visuomenės įpročius ir kartu siūlyti politikams kaip derėtų elgtis siekiant eiti darnaus vystymosi keliu”, - sako suvažiavime išrinktas Žali.LT koordinatorius Martynas Norbutas.
Jam antrina metus organizaciją atstovavusi Virginija Vingrienė, kuri pabrėžia, kad Lietuvoje būtina vartotojiškumą įveikti savyje. „Pritariu Andrėjaus Gaidamavičiaus išsakytai pozicijai, kad kažkas yra ne taip Lietuvoje, jei kone kas savaitę įsisteigia žaliąsias vertybes propaguosianti organizacija. Vis dėlto, turime susimąstyti ar tai nėra noras turėti tik vienam ar keliems žmonėms priklausančią įstaigą. Ar tai nėra vartotojiškumo pasekmė?”, - klausia koordinatoriaus pavaduotoja išrinkta V. Vingrienė.
Norint iš tiesų pasiekti daug - būtina vienyti jėgas. „Padėdami vieni kitiems vykdyti iniciatyvas galime išties daug. To žadame ir siekti ateinančius metus, kurie iš tiesų labai reikšmingi. 2015 metais tikimąsi, kad bus priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas. Tačiau ar tai iš tiesų įvyks priklauso nuo kiekvienos valstybės, tarp jų ir Lietuvos, noro prisiimti įsipareigojimus. Norint sėkmės, jau šiandien žaliosios NVO ir politikai turėtų sėsti prie diskusijų stalo ir ruošti būtinus sprendimus”, - sako Martynas Norbutas.
Susivienijimo Žali.LT visuotinio susirinkimo - forumo metu idėjomis dėl bendro darbo dalinosi bei pranešimus skaitė Baltijos aplinkos forumo, VšĮ „Darnaus vystymo iniciatyvos”, judėjimo „Už troleibusus Vilniuje”, GAA Baltijos vilkas, projekto „Bendruomenės daržas”, Vilniaus dailės akademijos dizaino studijų atstovai.
Rodyk draugamsAr po dvidešimties metų įdirbio ekologinė daržininkystė ir sodininkystė nebus nustumta į nuošalę? Į šį klausimą kol kas negali atsakyti nei ūkininkai, nei žemės ūkio politikos strategai. Ūkininkus vilioja naujas prekių ženklas „Išskirtinės kokybės produktas” - auginant tokią produkciją galima saikingai naudoti chemiją ir mineralines trąšas, o skiriama parama ne ką mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Kiek ekologiškų daržovių, vaisių ir uogų augintojų tęs ekologinį ūkininkavimą, o kiek jų susigundys žengti žingsnį atgal į chemizuotą ūkį ir dalyvauti Išskirtinės kokybės produkto (IKP) programoje, priklausys nuo naujo paramos laikotarpio politikos.
Išstums ekologiškus produktus?
Šią dilemą daug ūkininkų turės išspręsti kitų metų pavasarį, nes baigiasi 2007-2013 m. paramos laikotarpis. Gaunantieji paramą už ekologinį ūkininkavimą įsipareigoja penkerius metus laikytis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų. 2013-ieji daug kam yra paskutiniai įsipareigojimų metai.
Ir ekologinės, ir IKP gamybos ūkius sertifikuojančios viešosios įstaigos „Ekoagros” direktorius Gintaras Nagulevičius „Valstiečių laikraščiui” sakė, kad daug ekologiškai ūkininkaujančių daržovių augintojų ir sodininkų planuoja persiorientuoti į IKP auginimą. Ir tai suprantama: juos auginti paprasčiau, o parama nedaug mažesnė nei išmokos už ekologinį ūkininkavimą.
„Parama nelabai skiriasi, o IKP reikalavimai kur kas mažesni, didesnės galimybės išauginti daugiau produkcijos, nes galima ribotai naudoti chemikalus”, - teigė jis. Taigi, ekologinės žemdirbystės puoselėtojų nuogąstavimai, kad IKP išstums ekologiškas daržoves ir vaisius, gali išsipildyti. Ekologinės žemdirbystės entuziastas, buvęs „Tatulos programos” pirmininkas Almonas Gutkauskas perspėjo, kad, skyrus nemažą paramą už IKP ir du ar pusantro karto nepadidinus išmokų ekologiniams ūkiams, jie bus sunaikinti.
Ekologinių ūkių savininkai apgailestauja, kad IKP programa tapo ekologinės žemdirbystės stabdžiu. Martyno Vidzbelio nuotr.
Išskirtinės kokybės daržovių ir vaisių augintojams, savo ūkiuose įdiegusiems aplinką tausojančią auginimo sistemą, už hektarą daržovių ir bulvių numatyta 1 091 Lt, o sodų ir uogynų - 1 188 Lt išmokos. Ekologiniai ūkiai atitinkamai gauna maždaug po 1 500 Lt. Be to, IKP programos dalyviai per metus gali pasinaudoti apie 10,4 tūkst. Lt parama, kuria padengia sertifikavimo, pakuočių, reklamos ir kt. išlaidas. Ekologiniai ūkiai tokios paramos negauna.
Anot „Tatulos programos” pirmininkės Valerijos Gražinienės, šią neteisybę ketinama ištaisyti. „Naujo finansinio laikotarpio europinės paramos skirstymo projekte tokia parama numatyta ir ekologiškų produktų gamintojams. Bet tai dar negalutinis sprendimas”, - „Valstiečių laikraščiui” sakė ji.
Gyvenimo būdas
V.Gražinienė pabrėžė, kad finansinė parama - svarbi paskata renkantis ūkininkavimo kryptį. Tačiau, anot „Tatulos programos” pirmininkės, ekologinės žemdirbystės puoselėtojai, į šią sritį atėję prieš dvidešimt ar keliolika metų, kai dar nebuvo išmokų, propaguoja sveikos mitybos ir gyvensenos filosofiją. Tad jie vargu ar taip lengvai pasuks iš pasirinkto kelio ir savo auginamas kultūras purkš chemikalais.
Tačiau ji pastebėjo, kad nemažai žemdirbių ekologine žemdirbyste susiviliojo tik dėl solidžių išmokų. Jie ir dabar skaičiuos, kaip jiems naudingiau ūkininkauti. „Štai 2004-2006 m. buvo skirtos didelės išmokos už ekologinį ūkininkavimą, tai paskatino ekologinių ūkių plėtrą. Atsirado stambių ūkių, kurie gaudavo solidžias sumas. Bet 2007-2013 m. išmokas sumažinus ir apribojus išmokų suma (400 tūkst. Lt) vienam ūkiui, jų sumažėjo. Dabar ūkininkai taip pat rinksis, kas jiems naudingiau. Ir tai suprantama, nes nuostolingai dirbti niekas nenori”, - samprotavo V.Gražinienė.
„Tatulos programos” vadovė teigė, kad nemažai senųjų „tatuliečių” traukiasi dėl amžiaus. „Nemažai entuziastų jau dvidešimt metų kasmet ravi daržoves, veža į muges. Garbaus amžiaus sulaukę ūkininkai jau pavargo”, - pastebėjo biržietė.
Naudos mažai
IKP ženklas suviliojo nemažai stambių daržovių augintojų. Maždaug ketvirtadalis Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausančių prekinių ūkių turi IKP sertifikatus. Tačiau ne vienas jų tvirtino, kad rinkoje kol kas jokių privalumų neturi. Jie tikisi, kad dabartinis įdirbis atsipirks ateityje.
„Prekybos centrai moka kaip už paprastą produkciją, nors ją augindami mažiau tręšiame ir mažiau naudojame chemijos, samdome ravėjas, todėl patiriame daugiau išlaidų”, - sakė daržovių augintojas Algimantas Vaupšas.
Įvairias daržoves auginantis ūkininkas IKP ženklu gali žymėti tik savo išaugintas morkas ir burokėlius. Bendras jų plotas - mažiau kaip 120 ha. Aplinką tausojančias ūkininkavimo technologijas galėtų taikyti ir kitų daržovių laukuose, tačiau į IKP skirtas išmokas jau negalėtų pretenduoti. „Vienam ūkiui tokių išmokų skiriama tik už 120 ha daržovių”, - paaiškino A.Vaupšas.
Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu trečdaliu mažiau tręšti ir naudoti chemikalų. Negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų. Piktžoles antroje vegetacijos pusėje galima naikinti tik mechaninėmis priemonėmis.
IKP sertifikatų daugėja
„Ekoagros” duomenimis, IKP sertifikatai išduoti daugiau nei 60 ūkių, o sertifikuotas plotas užima apie 1 125 ha. IKP gaminančius ūkius sertifikuoja ir Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Ji yra sertifikavusi apie 100 ūkių.
Sertifikatai yra išduoti bitininkams, daržovių, vaisių ir uogų augintojams. IKP ženklu paženklinti ir Rokiškio rajono ūkininko Almonto Šedžio pieno produktai. Jis kol kas vienintelis pieno gamintojas, įsigijęs IKP sertifikatą.
Visiems IKP gamintojams metams skiriama daugiau nei 10 tūkst. Lt parama sertifikavimo, pakuočių, reklamos ir kitoms išlaidoms padengti. O daržovių, uogų augintojams bei sodininkams skiriamos ir išmokos. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovai neabejoja, kad vis daugiau gamintojų sieks gaminti ir sertifikuoti aukštesnės kokybės produktus, nes jų paklausa auga.
Nepagrįstos išmokos
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pabrėžė, kad žemdirbių skatinimas naudoti mažiau chemijos yra pagirtinas dalykas. Aplinką tausojančioji žemdirbystė reikalinga kaip tarpinė grandis tarp intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo. Tačiau, anot jo, bėda ta, kad nesubalansavus išmokų, gali būti sugriauta tai, kas ekologinės žemdirbystės entuziastų 20 metų buvo nuosekliai kurta.
„Jei tvirtinama, kad IKP gamintojams skirtos pagrįstos išmokos, tada už ekologinę gamybą jos laužtos iš piršto. Išmokų skirtumas labai mažas, o reikalavimų net nepalyginsi”, - dėstė S.Daniulis.
Anot jo, tai, kad išmokos už ekologinę gamybą yra neadekvačios, galima įsitikinti palyginus paramą, skiriamą ekologiškų grūdų augintojams ir ražienas per žiemą paliekantiems ūkininkams. „Už hektarą ekologinių javų skiriama 740 Lt, o už ražienų - 500 Lt. Ar tai logiška?” - palygino Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.
Klaidina vartotojus
Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai apgailestavo, kad IKP programa ne tik stumia į nuošalę ekologinę žemdirbystę. Jie įsitikinę, kad naujas prekinis ženklas klaidina ir vartotojus.
„Kas yra ta išskirtinė kokybė? Truputį chemijos, truputį ekologijos? Gal juos vertėjo vadinti tausojančiojo žemės ūkio produktais? Gerai, kad mažiau chemijos naudojama, tačiau ekologiškų ir išskirtinės kokybės produktų negalima lyginti, vadinasi, ir panašiai remti”, - samprotavo S.Daniulis.
Gal IKP ženklas lietuviškiems produktams galėtų suteikti privalumų eksporto rinkose? S.Daniulis įsitikinęs, kad to neverta tikėtis.
„Eksporto rinkose IKP ženklas gali būti lygus nuliui. Nė vienoje ES šalyje tokio ženklo nėra. Ten vartotojai žino, kad produktai gali būti iš ekologinių arba iš chemizuotų ūkių. O ko reikia Lietuvai? Jei mums nereikia ekologiškų produktų, nerūpi sveikata, švarus vanduo ir neužteršta gamta, tada remkime vaistų gamintojus”, - pareiškė S.Daniulis.
„Ekoagros” duomenimis, šiemet sertifikuota per 2 570 ekologinės gamybos ūkių, o jų plotas yra daugiau kaip 172 tūkst. ha. Pernai Lietuvoje ekologinę gamybą plėtojo 2 511 ūkių, o ekologinės gamybos plotas buvo 162,6 tūkst. ha (5,4 proc. viso žemės ūkio gamybos ploto).
Didės išmokos už ekologiškas daržoves
Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas
Tiesa, kad ekologiški ir išskirtinės kokybės produktai gaminami taikant skirtingas kokybės schemas. Todėl ir skiriamos išmokos yra nevienodos: ekologinei gamybai jos maždaug trečdaliu didesnės. Išmokų dydis - ne politinis sprendimas. Kokia parama turėtų tekti išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų gamybos ūkiams, nustatė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus. Svarstant, ar ekologiniai ūkiai taps IKP gamintojais, nereikėtų kalbėti apie visą ekologinės žemdirbystės sektorių. Juk didžiąją dalį sertifikuotų ekologinės gamybos plotų užima javų pasėliai, už kurių auginimą IKP išmokos neskiriamos. Bet tenka pripažinti, kad daržininkystė - ekologinės gamybos skaudulys. Plotai nedidėja, o ekologiškų daržovių paklausa yra. Todėl planuojama padidinti išmokas ekologiniams daržininkystės ūkiams. Sodams ir uogynams - tiek ekologiniams, tiek dalyvaujantiems IKP programoje - turėtų likti panašios išmokos. Kuriant IKP schemą buvo analizuota prancūzų, austrų, čekų patirtis ir ji pritaikyta Lietuvos sąlygoms. Nereikėtų lyginti išskirtinės kokybės ir ekologiškų produktų, nes ir vieni, ir kiti reikalingi vartotojams.
Rodyk draugamsReferendumo organizatoriams paskelbus džiugius rezultatus - surinkta daugiau nei 320 tūkst. parašų referendumui inicijuoti, stojo tyla ir ji buvo iškalbinga. Pirmieji ją nutraukė teisininkai ėmęsi aiškinti, kad net jei ir įvyktų referendumas ir būtų priimta atitinkama Konstitucijos pataisa, tai neva neturėtų jokių pasekmių. Parduoti ar neparduoti Lietuvos žemę užsieniečiams spręstų ne tauta - įstojus į ES šis klausimas tapo nebe nacionalinės, o ES teisės veikimo sfera. Tęsdama straipsnių ciklą, skirtą referendumo „Tautos valia” iniciatyvai aptarti, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė filosofą dr. Vytautą Rubavičių pakomentuoti tokį požiūrį į piliečių valią.
Kaip Jūs pakomentuotumėte viešojoje erdvėje girdimus neva teisinius argumentus, kad kai kuriais klausimais Lietuvos Konstitucija yra tarsi „menkesnės” galios negu vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų - laisvas kapitalo judėjimas - ir todėl referendumo rezultatai bus niekiniai: stojimo į ES sutartis nori nenori vis tiek įpareigos liberalizuoti žemės pardavimą?
Aš manau, kad jeigu būtų surengtas referendumas ir būtų išreikšta valia - neparduoti žemės užsieniečiams, ji tiesiog įpareigotų valstybę vienaip ar kitaip tą klausimą kelti Europos lygiu. Kitas dalykas, kad ne viena Lietuva jau pradeda eiti tokiu keliu. Juk ir stojimo sutartis, ir visi kiti europiniai dokumentai nėra iš dangaus nuleisti ir nepakeičiami. Leidžiamos naujos direktyvos. Gyvenimas keičiasi ir verčia peržiūrėti įvairius sutarčių aspektus.
Žemės klausimas taps vis labiau svarbus, nes mes matome, kad dabartinė ekonomika yra grindžiama spausdintais pinigais. Tie spausdinti pinigai turi būti vienaip ar kitaip paversti kuo nors realesniu. Tad tas sluoksnis, kuris valdo pinigų spausdinimą, pirmiausia jį konvertuoja į valstybės skolą. Šiuo metu valstybės yra valdomos per jų skolas. O galutiniame etape tas popierius paverčiamas žeme, žemės naudmenomis, vandeniu ir t. t. Todėl šiuo metu ir stumiama vandens telkinių privatizavimo direktyva. Stengiamasi privatizuoti, kitaip tariant, paimti į savo rankas, žmogaus egzistencijos sąlygas, jo gyvenamąjį pasaulį.
Kalbos apie žemės sklypų rinkas yra apgaulinga ideologija - juk pinigus spausdinantiems kaina nėra svarbi, nes jie tą kainą ir diktuoja. Žemei ir vandeniui pirkti galima popierių prispausdinti tiek, kiek reikia, kad pasipelnytų ir perpardavėjai.
Manau, kad yra žmonių - ir Lietuvoje, ir pasaulyje, kurie supranta viso šito vyksmo grėsmę ir vienaip ar kitaip ieško būdų tam vyksmui pasipriešinti. Žinoma, mes galime visiškai suprivatizuoti žemes, bet jeigu privatizuojame žemės rutulį, tai mes visi tampame nuomininkai, o žemė galutiniame etape atsidurs nedidelės žmonių grupės rankose - kaip tik tų, kurie spausdina popierius. O juk spausdinti popierius jau nebereikia daug išteklių ir jėgų. O jeigu nuo tų popierių priklauso visas pasaulis, tai reiškia, visas pasaulis ima priklausyti ir nuo tų žmonių.
Aš manau, kad tos Europos šalys, kurios šiuo metu jau ieško tam tikros atsvaros beprotiškam žemės išparceliavimui, kuris yra veiksmingas mažųjų tautų nutautinimo veiksnys, turės jungtis į bendresnį bloką ir kelti tą klausimą Europos Sąjungos lygiu.
Europos Sąjungos politika, kuri šiaip vaizduoja save ir yra iš esmės grindžiama vakarietiškos demokratijos supratimu, niekaip negali atmesti referendumų kaip nereikšmingų dalykų. Referendumas visada yra politiškai reikšmingas dalykas. ES vadovai niekada nėra reiškę atsainaus požiūrio į referendumus ir į jų rezultatus. Todėl ir Europos Sąjungos politinis sluoksnis, ir mūsų politinis sluoksnis stengiasi, kad tiesiog neįvyktų nepageidaujami referendumai, kurie tarsi eina prieš tam tikras Europos Sąjungoje įtvirtintas politines nuostatas arba prieš direktyvas. O jei jau įvyksta, tai stengiamasi politiniais derybiniais būdais susitvarkyti su jų rezultatais. Svarbių referendumų rezultatai visada paskatina vienokius ar kitokius politinius vyksmus. Juk galimas referendumas ir, pavyzdžiui, dėl šeimos sampratos - įtvirtinti tiesiog vyro ir moters santuoką kaip šeimos pagrindą. Europos Sąjungos politikai turėtų atsižvelgti ir į tokį referendumą bei jo rezultatus.
Mano manymu, referendumas, jo rezultatai nėra paprastas teisinis dalykas - tai yra valstybės piliečių politinės valios išraiška, kuri vienaip ar kitaip keičia visą juridinę sistemą. Juk tautos, piliečių valia yra ir valdžios, ir valstybės legitimumo pagrindas, o ne atvirkščiai. Šiaip juridinė sistema funkcionuoja taip, tarsi kiltų pati iš savęs. Bet pasižiūrėkime, kaip į juridinę sistemą yra diegiamos tam tikros nuostatos - jos ateina iš visai kitur. Pati juridinė sistema yra visada grindžiama kitais - nejuridiniais - dalykais. Konstitucija tampa juridinės sistemos pagrindu, bet pati Konstitucija yra priimama nejuridiniu ir neteisiniu aktu.
Vis dėlto Europos Sąjungos lygmeniu gali kalbėtis tik mūsų politinis elitas: vyriausybė, Seimas, prezidentė. O jų pozicija šiuo klausimu juk visiškai kitokia?
Jei tautos valia bus vienaip ar kitaip išreikšta, jie privalės kalbėti ir ieškoti tam tikro sprendimo. Bet kol nėra tos tautos valios raiškos, tai dar nėra apie ką ir kalbėti. Aišku ir tai, kad dabar tą politinį sluoksnį aptarnaujančių juristų reikalas yra vienaip ar kitaip gąsdinti žmones arba tiesiog pūsti juridinę miglą į akis, esą tas referendumas vis tiek nieko nekeičiąs, jis nesąs reikšmingas, jis tik rodąs mūsų „atsilikimą” ir pan. Valdžia dės visas pastangas, kad ir tie parašai būtų suskaičiuoti taip, kad jų neužtektų, kad referendumas apskritai nebūtų rengiamas. Ir mes pamatysime čia įdomių spektaklių: kaip VRK brokuos lapus, kaip prokuratūra nenorės pradėti kokių nors tyrimų dėl VRK veiklos ir panašių dalykų. Pamatysime ir dalies žiniasklaidos pastangas visaip - dergiant referendumo rengėjus, menkinant jų darbą ir juos palaikančių žmonių įsitikinimus - pasitarnauti valdžiai. Čia visi gros vienu smuiku - referendumas neturi įvykti. Juk politinis sluoksnis ir tie patys juristai puikiai supranta, kad į referendumo rezultatus privalu atsižvelgti ir kad jie yra politinis veiksmas su labai nemenkomis pasekmėmis.
Tačiau mes, piliečiai, kol kas mes neturime jokio kito instrumento priversti tą politinį elitą išgirsti tai, kas mums yra svarbu?
Taip, mes kol kas neturime ir referendumo kaip instrumento. Kad pavyko surinkti tuos parašus, yra tiesiog neįtikėtinas dalykas - politinis elitas to nesitikėjo. Tik pasižiūrėkime, kaip isteriškai reagavo konservatoriai į pačią referendumo idėją, į referendumo rengėjus. Tiesa, socdemai, kaip labiau patyrę politikai, savo emocijų viešai nereiškė, nors jie taip pat laikosi pozicijos, kad referendumai nereikalingi, demokratijos ir taip yra per daug. Bet jie bent jau atvirai nedemonstruoja priešiškumo tai visuomenės daliai, kuri vienaip ar kitaip nori pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės raidos klausimais.
O kaip vertintumėte žiniasklaidą, jos poziciją?
Mes dabar matome, kokie buvo teisūs sovietinių metų ideologai, aiškinę, kad buržuazinės žiniasklaidos ir buržuazinės teisėsaugos pagrindinis uždavinys yra aptarnauti valdančiąją klasę, politinę klasę, oligarchus, karinį pramoninį kompleksą. Ypač tose šalyse, kur partinė nomenklatūra susikuria sau šiltnamio ir visagalybės sąlygas, kai visuomenė visiškai atskiriama nuo valstybės ir teisingumo vykdymo. Mes tai šiuo metu akivaizdžiai matome Lietuvoje. Tereikia kažkam pamoti nematoma lazdele, ir prasideda kryptingos patyčios arba įsivyrauja nutylėjimas, tarsi nieko nebūtų įvykę. Apgailėtina, kai pilietines demokratines iniciatyvas ima dergti žmonės, kurie žiniasklaidoje pristatomi tarsi „sielų inžinieriai”, „visų minčių žinovai”, europinės mąstysenos kupini „politologai”, kurių nuomonės įsiklauso - bent jau vaizduoja, kad įsiklauso - net politikai. Taip politikai vienus žiniasklaidos atstovus išskiria ir tarsi priartina prie savęs. Todėl šie jau savo noru, iš begalinio lietuviško godumo norėdami užbėgti už akių šeimininkui, vykdo jų tokius net neišreikštus norus. Kitaip tariant, supranta, kur valdžia pučia.
Daugelis didžiųjų internetinių portalų garsių komentatorių pučia į tą pačią dūdelę - referendumas yra nereikalingas, tai yra niekinis dalykas, tai yra žmonių marginalų, norinčių vienaip ar kitaip pasinaudojus referendumu veržtis į politiką, reikalas. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiasi visuomeninis transliuotojas - LRT. Net žodis „visuomeninis” jau nebetinka šitokiam transliuotojui - juk jis kategoriškai nusistatęs prieš visuomenės interesus ir jų raišką. Visiškas politinis padlaižiavimas, politinio nomenklatūrinio sluoksnio aptarnavimas pačiu šlykščiausiu, iškreiptu būdu. Tie komentatoriai ir jų užsakovai žino, ką daro. Jie paveikia kai kurių žmonių sąmonę. Žmonės ima įtariau žiūrėti į organizatorius, tad nebemato reikalo esmės - ginti ir gintis. O esmė ir yra klausimas: kaip mes toliau Lietuvoje gyvensime kaip tauta ir kaip visuomenė - ar išliksime savo žemės šeimininkai ar tapsime nuomininkais? Yra ir kitas dalykas. Tokiais komentarais ir svarstymais ruošiama dirva neteisėtiems valdžios veiksmams - žmonės psichologiškai menkiau reaguoja, kai valdžia jau savo nuožiūra tvarkosi su visokiais „marginalais”, „Kremliaus agentais”, „savų politinių tikslų siekiančiais”.
Tad kaip, Jūsų manymu, mes toliau gyvensime?
Dabar negalėčiau pasakyti. Mane džiugina, kad atsirado tiek daug žmonių, kurie suvokia žemės reikalo esmę ir jo gyvybinę svarbą. Kad atsirado ir aktyvistų grupė, kuri subūrė žmones kilti ir reikšti savo nuomonę. Kaip viskas baigsis, sunku pasakyti, tačiau tikėkimės ir šiokio tokio prašviesėjimo Lietuvos demokratinėje padangėje. Linkiu to ir visiems tik juridinę garbę ir juridinį orumą beturintiems piliečių referendumo dergėjams.
Pokalbio išrašą parengė Laura Molytė.
* * *
Joana Noreikaitė: Mes tikrai galime
Krescencijus A. Stoškus. Įspūdingas jėgų išbandymas
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam
Rodyk draugamsKasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusius paukščius. Nors paukščių perskridimai į kitus vandens telkinius stojus žiemai nėra sunkūs ir sudėtingi, tačiau žmonės sunerimę jų likimu skatina kuo skubiau gelbėti paukščius. Toks žmonių rūpestis yra labai svarbus - gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba tikrai reikalinga. Tačiau ar visada paukščiai laukia pagalbos?
Gulbė. S. Paltanavičiaus nuotr.
Pirmosios dienos, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, paukščiams dar nėra pavojingos - jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys, laukiai ir ypač - gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti mažutėse properšose. Kai išalks ir patirs, jog ledas netirpsta, jie išskris ieškoti žiemaviečių.
Tokie paukščiai - sveiki ir stiprūs - negali apgauti: jų nereikia gelbėti, jiems nereikia pagalbos. Apie tokius paukščius tikrai nereikia skambinti gelbėtojams, skatinti eiti netvirtu ledu. Kas kita - paliegę, skristi negalintys paukščiai - tokie tikrai liks, kai nuskris, į orą pakils sveikieji. Jiems būtina pagalba, juos išgelbės Gyvūnų globėjų asociacijos specialistai.
Aplinkos ministerija su šia asociacija sudarė gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo sutartį, skambinkite jiems tel. 8-686-44828, praneškite apie tikrai sužeistus ar sergančius paukščius. Būtų gerai, kad gelbėtojai nevažiuotų šimtus kilometrų tik tam, jog įsitikintų, kad visi paukščiai yra sveiki, tik neskuba išskristi.
Aplinkos ministerijos informacija
Rodyk draugamsLietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO savaitgalį vyko paroda MOKYKLA 2013, kurioje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pristatė esamas ir būsimas gamtos mokyklas saugomose teritorijose.
Parodoje Litexpo metu susidomėjimo gamtos mokyklomis netrūko.
Parodos metu vyko konferencijos, susitikimai, diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, o specialiai parodai sukurtoje interaktyvioje gamtos mokslų ir pasaulio pažinimo klasėje buvo surengtos atviros pamokos.
Šių metų parodos akcentas - gamtos mokslai ir pasaulio pažinimas. Buvo pristatyti kūrybiški ir netradiciniai gamtos mokslų mokymo būdai. Vienas tokių būdų pažinti gamtą - pamokos gamtoje, kurios jau vyksta kai kuriuose nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir rezervatuose. Patirtimi dalinosi Kauno marių regioninio parko direkcija.
Artimiausioje ateityje saugomose teritorijose numatoma įsteigti daugiau kaip 20 gamtos mokyklų. Gamtos mokyklų tikslas - supažindinti su konkrečia saugoma teritorija (nacionaliniu arba regioniniu parku) ir jos išskirtinėmis vertybėmis, formuoti ekologinį mąstymą, padėti suvokti ekosistemose vykstančius procesus, mokyti atsakingai elgtis gamtoje.
Gamtos mokyklose turėtų būti sudarytos sąlygos organizuoti įvairios trukmės edukacines programas - vienos dienos, kelių dienų, savaitės ar ilgesnes. O svarbiausia tai, kad betarpiškai būtų galima dirbti gamtoje.
Steigiant Gamtos mokyklas saugomose teritorijose nėra noro dubliuoti Lietuvoje veikiančių švietimo ir mokymo įstaigų veiklą, o siekiama perrimti užsienyje veikiančių gamtos mokyklų gerąją patirtį. Tarkim, Vokietijoje, kitose Europos šalyse jau senokai egzistuoja gamtos mokyklos, į kurias moksleiviai atvyksta ne tik dienai, bet ir savaitei susipažinti su laukine gamta.
Mokymosi gamtoje poreikis ėmė ryškėti, kai pradėjo keistis žmonių gyvensena, sumažėjo kaimo gyventojų, kai vaikai vis mažiau laiko turi pabūti gamtoje.
Parodos metu susidomėjimas gamtos mokyklomis ir saugomomis teritorijomis išties buvo didelis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Rodyk draugamsLeidinys “Aplinkos būklė 2012. Tik faktai” yra vienuoliktas kasmetinis leidinys, skirtas Lietuvos aplinkos būklės pokyčių per metus analizei. Leidinio tikslas - skatinti šalies gyventojų domėjimąsi aplinkos apsaugos problemomis ir dalyvavimą įgyvendinant Lietuvos aplinkosaugos politiką, todėl leidinys yra skirtas valstybės institucijoms, tarptautinėms aplinkosauginėms organizacijoms bei visuomenei siekiant suteikti patikimą informaciją apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus aplinkos būklės pokyčius.
Leidinyje “Aplinkos būklė 2012. Tik faktai”, kaip ir ankstesniuose leidiniuose, informacija apie Lietuvos aplinkos būklę pateikiama analizuojant rodiklius. Kuriant leidinio struktūrą buvo naudotasi Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) koncepsijos pagrindu sukurtu DPSIR, arba “veikiančiųjų jėgų- aplinkos apkrovos-būklės-poveikio-atsako”, priežastinio ryšio principu pagrįstu modeliu, kurį taiko EAA ir dauguma Europos šalių.
Leidinį sudaro 6 skyriai, kuriuose apžvelgiama klimato elementų, oro, vandens, atliekų, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė bei kompleksinis poveikis aplinkai ne tik visos Lietuvos mastu, bet ir atskirais regionais.
Visos leidinyje aptariamos problemos baigiamos nagrinėti vertinant perspektyvas, kurias simbolizuoja “veideliai”.
Bendras kiekvienos analizuotos problemos vertinimas pateikiamas leidinio santraukoje.
Parsisiųsti leidinį PDF formatu
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
Rodyk draugamsGruodžio 9 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvyko susitikimas su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje Stefano Taliani de Marrchio aptarti problemą dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasiūlytos maistingumo ženklinimo sistemos.
Susitikime dalyvavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis.
Pasisveikindamas R.Krasuckis perdavė Italijos ambasadoriui linkėjimus ir padėką už svarbių klausimų aptarimo su Lietuvos Žemės ūkio ministerija iniciatyvą nuo žemės ūkio viceministrės Živilės Pinskuvienės.
Ambasadorius Stefano Taliani de Marrchio išsakė Italijos susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės Sveikatos departamento priimtos rekomendacijos dėl maistingumo ženklinimo sistemos, kuri yra paremta vadinamuoju „šviesoforo spalvų” principu. Vienas iš tokio principo tikslų yra kova su nutukimu. Pagal šią sistemą maisto produktas ženklinamas atitinkamomis „šviesoforo spalvomis” (žalia, geltona, raudona) pagal maistinių medžiagų - riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukrų ir druskos - kiekį 100 gr. produkto.
Italijos ambasadorius sakė esąs įsitikinęs, kad tokia JK iniciatyva pirmiausiai turėjo būti pristatyta Europos Komisijai (EK), tačiau taip neatsitiko. „Ši sistema gali klaidinti vartotoją, nes prie „raudonai” paženklintų patektų ir tradiciniai regioniniai maisto produktai, turintys ES lygiu pripažintas saugomas kilmės ar garantuoto tradicinio gaminio nuorodas, kaip pvz., alyvuogių aliejus, feta, mocarelos sūriai, ispaniškas kumpis, medus ir daugelis kitų produktų. Šie produktai ES yra pristatomi kaip kokybiški produktai, pasižymintys tam tikrais išskirtinumais, specifinėmis savybėmis, kurios sukuria pridedamąją vertę.
„Raudona” šviesa (raudonas rutuliukas) ant šių produktų susilpnintų jų reputaciją tarp vartotojų”, - pabrėžė Stefano Taliani de Marrchio. Italijos ambasadorius atkreipė dėmesį, jog pagrindiniai JK mažmeniniai tinklai kelia reikalavimą, kad į jų tinklus tiekiami produktai būtų paženklinti pagal šią sistemą. Italija baiminasi, kad vartotojas, pamatęs „raudoną” šviesą ant jų produkto, galimai jo pirks mažiau. Šalys narės negalės užtikrinti, kad taip paženklinti produktai nepateks ir į jų vidaus rinkas.
Italijos ambasadorius sakė manantis, jog reikia atidžiai įvertinti, ar ši Jungtinės Karalystės sistema negali tapti diskriminacijos priemone ir užslėptu ribojimu laisvo prekių judėjimo, kuris numatytas ES Sutartyje.
„Italija pasisako už tai, kad vartotojui būtų suteikta kuo daugiau informacijos apie produktą, tačiau ženklinimo sistema turėtų būti vieninga visoje ES, o ne skirtinga kiekvienoje šalyje”, - pažymėjo ambasadorius.
Italijos ambasadoriumi Stefano Taliani de Marrchio paprašė Lietuvos, kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies, pagalbos sprendžiant šį opų klausimą. Jis pabrėžė, jog Italijos poziciją palaiko 13 ES šalių narių - Danija, Čekija, Ispanija, Prancūzija ir kt.
Departamento direktorius R.Krasuckis atkreipė svečio dėmesį, kad Lietuvos pozicija šiuo klausimu tokia, jog Jungtinės Karalystės sprendimas yra diskutuotinas, jis turi būti pagrįstas iš JK pusės. „Jungtinės Karalystės pasiūlymas būtų didelis barjeras mūsų žemdirbiams, todėl mes jam nepritariame, - sakė R.Krasuckis. - Lietuvos maisto pramonės ir gamintojų tiekiamas maistas yra sveikas, o dėl jo maistinės vertės - tai daugiau pačių vartotojų pasirinkimas”. Departamento direktorius taip pat pabrėžė, jog produktų žymėjimas - tai labiau bendrosios rinkos organizavimo, o ne maisto saugos klausimas, todėl jis turėtų būti svarstomas Žuvininkystės ir Žemės ūkio taryboje, tuo tarpu Sveikatos ministerija galėtų išsakyti patariamąją nuomonę.
Z.Medingis akcentavo, jog šis klausimas labai svarbus Lietuvai. Jis nusistebėjo, kad papildomam žymėjimui pasirinkti natūralūs ir patys populiariausi maisto priedai, kurie iki šiol nebuvo kvestionuojami. „Mokslo tyrimai rodo, kad kaip tik sintetiniai priedai kelia problemų sveikatai, tuo tarpu Jungtinė Karalystė nekreipia į tai dėmesio, - kalbėjo direktoriaus pavaduotojas. - Suteikiama pirmenybė nenatūraliems produktams, tuo tarpu natūralūs, gilias gamybos tradicijas turintys produktai nuvertinami”. Z. Medingis atkreipė dėmesį ir pasidžiaugė, kad Italija padarė labai didelį darbą, informuodama ES šalis nares apie ženklinimo problemas.
R.Krasuckis patikino svečią, kad Italija turės galimybę šį klausimą pristatyti Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje gruodžio 16 d. Lietuva, kaip pirmininkaujanti šalis, suteiks galimybę Komisijai ir šalims narėms išreikšti savo nuomonę tuo klausimu, taip pat pasisakyti ir Jungtinei Karalystei.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Rodyk draugamsEuroparlamentarai šią savaitę balsuoja dėl tausesnės ES žuvininkystės politikos, kuria siekiama sustabdyti peržvejojimą ir palaipsniui drausti išmesti sugautą laimikį į jūrą. Apie tai, kaip šios priemonės paveiks žvejybos sektorių, paklausėme EP nuomonę šiuo klausimu parengusios Ulrike Rodust (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
EP pranešėja Ulrike Rodust.
Kokį poveikį reforma turės užimtumui, ypač tose valstybėse narėse, kur žuvininkystės sektorius atlieka palyginti svarbų vaidmenį?
Reformuotos žuvininkystės politikos tikslas - atkurti žuvų išteklius. Pakankamo jų kiekio užtikrinimas leistų sukurti daugiau darbo vietų ateityje. O svarbiausia, kad bus išsaugotos dabartinės darbo vietos. Daugiau žuvų - daugiau darbo vietų ir pajamų žvejams.
Ar naujos griežtesnės priemonės neskatins išteklių pereikvojimo trečiųjų šalių vandenyse?
Ne, nes ten, kur turėsime žvejybos susitarimus, taisyklės taip pat keisis. Galėsime žvejoti tik tiek, kiek leis mūsų partnerės, t. y. tik tuos išteklius, kurie viršys tvarų lygį. Taip pat užtikrinsime, kad tose šalyse būtų gerbiamos žmogaus teisės, o taisyklių nesilaikantys laivai bus baudžiami - dvejus metus jiems nebus išduodami leidimai žvejoti.
Beveik trečdalis ES priegaudos, laikomos nepageidaujama, išmetama atgal į jūrą. Kaip naujoji politika padės užkirsti tam kelią?
Laimikio išmetimo į jūrą draudimas įsigalios 2019 metais, todėl žvejai turėtų rasti geriausius būdus, kaip išvengti nepageidaujamų sugavimų, įskaitant naujų tinklų plėtojimą.
Tai, jog rengiant reformą bendradarbiavo žvejai, aplinkosaugininkai ir politikai bei jiems pavyko dėl jos susitarti, yra didelis laimėjimas.
Mūsų vaikai ir vaikaičiai galės mėgautis žuvimi be sąžinės graužaties.
Europos Parlamento informacija
Rodyk draugams
