Registruotiems vartotojams

Aplinkosauga

Žemės ūkio ekspertas: „Ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi“

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Balandis 23 - 12:43pm

Būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus ir pelningas”, – neabejoja žemės ūkio srities ekspertas, mokslininkas ir praktikas Romualdas Zemeckis. Jo teigimu, būtina tvaraus ūkininkavimo sąlyga yra ne tik draugiškumas aplinkai, bet ir ekonominė nauda. Artėjant konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ paraiškų teikimo pabaigai, su R. Zemeckiu kalbamės tvaraus ūkininkavimo aktualijas.

Jau daugiau nei 30 metų esate susijęs su žemės ūkio sritimi. Kaip keičiasi ūkininkavimas Lietuvoje? Kokias bendras tendencijas pastebite?

Gyvenime viskas keičiasi. Mano profesinės karjeros metu pasikeitė trys santvarkos ir žemės ūkio politikos. Teko dirbti tarybinėje, nepriklausomoje, o dabar Lietuvai esant ES sudėtyje. Labai patobulėjo naudojama technika ir technologijos, išaugo augalų derlingumas, gyvulininkystės produktyvumas ir produkcijos kokybė. Tačiau nuo to ūkininkui lengviau nepasidarė, nes kartu išaugo konkurencija vidaus ir užsienio rinkose, įvairūs kokybiniai, aplinkosauginiai reikalavimai, susikūrė įvairių įstaigų, siūlančių pagalbą ar kontroliuojančių veiklą, skaičius, reikia vis daugiau žinių ne tik renkantis efektyviausias technologijas, bet ir vartotojų poreikius. Išgyventi ir sėkmingai ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi, kiti šios veiklos atsisako, o, norėdami išlaikyti ryšį su žemės ūkiu, pereina dirbti konsultantais, vadybininkais, valdininkais, bando turimas žinias panaudoti politikoje.

Ar ūkininkavimas ir tvarumas, draugiškumas aplinkai yra lengvai suderinami dalykai?

Žemės ūkis užima unikalią vietą Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos visuomenės, aplinkos ir ekonomikos šerdis. Žemės ūkio veiklą palaiko geros aplinkos sąlygos, leidžiančios ūkininkams naudotis gamtos ištekliais, gaminti produkciją ir užsidirbti pragyvenimui. Savo ruožtu, žemės ūkio lėšomis remiamos ūkininkų šeimos ir kaimo bendruomenės, o žemės ūkio produktų gamyba – visa visuomenė. Todėl Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) derinami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos požiūriai, siekiant tvarios ES žemės ūkio sistemos. Tolesnių veiksmų šioje srityje bus imtasi būsimoje BŽŪP, kuri bus grindžiama nauja ir platesnio užmojo žaliąja struktūra. Tai yra visos ES politikos kryptis, kuri bus įgyvendinama ir Lietuvoje.

Kokias pagrindines problemas reikėtų spręsti, norint ūkininkauti tvariau?

Nuo Lietuvos narystės ES pradžios žemės ūkio kartu su maisto perdirbamąja pramone makroekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau, kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų atlikta analizė, pastaraisiais metais į gamybos apimčių didinimą ir eksportą orientuota gamybos strategija ne tik nepadėjo gerinti ūkių ekonominių rezultatų, bet dar ir didino veiklos riziką perteklinės žemės ūkio produkcijos pasiūlos globalioje rinkoje ir klimato kaitos iššūkių sąlygomis. Pagaliau ne tik mokslininkams, bet ir politikams bei ūkininkams tampa akivaizdu, kad reikia ieškoti naujų veiksnių, kurie ūkininkavimą daro pelningą. Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje gerokai atsilieka nuo ES šalių vidurkio, eksporte vyrauja žaliavos, o aukštos pridėtinės vertės produktų gaminama ir eksportuojama mažai. Tai neigiamai veikia ūkių pajamas.

Lietuva yra maža šalis, todėl reikėtų siekti ne gamybos apimčių didinimo, bet orientuotis gaminti aukščiausios kokybės produkciją, kuri turi paklausą ir galima gauti gerą kainą. Pavyzdžiui, dauguma žino šveicariškų prekių, ypač laikrodžių kokybę. Žino, kad jie brangūs, bet perka. Lietuvai reikėtų siekti panašaus tarptautinio pripažinimo dėl gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų. Vartotojai darosi vis reiklesni ne tik galutinei produkto kokybei, skoniui bei išvaizdai, bet ir naudojamam gamybos būdui. Į mūsų gaminamų produktų pirkėją, kad ir kas jis ar ji būtų, reikia žiūrėti kaip į artimą draugą ar net šeimos narį. Juk savo vaikams stengiamės duoti tik geriausią maistą. Tikiu, kad keičiant gamybos būdą ir požiūrį, ne tik didės ūkių pajamos, bet ir bus labiau tausojama aplinka.


R. Zemeckis su dukra Sofija

Kalbant apie tvarų ūkininkavimą, kokios šalys yra pasaulio lyderės? Kokių gerųjų pavyzdžių galėtume pasimokyti?

Gyvybingi ūkiai yra žemės ūkio pagrindas. Negalėdamas užtikrinti stabilių ir pelningų pajamų, bet koks ūkis negalėtų gaminti produktų ir teikti paslaugų visuomenei. Todėl būtina turėti ir priemonių ūkių ekonominiam gyvybingumui užtikrinti. Jos turi būti tvarios ir orientuotos į tai, kaip turimi gamtos ištekliai gali būti veiksmingai bei atsakingai naudojami, siekiant užtikrinti deramą gyvenimą, nepakenkiant aplinkai. Tvari žemės ūkio sistema priklauso nuo aktyvių ir iniciatyvių ūkininkų, todėl būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus ir pelningas. Visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys dažniausiai yra ir tvaraus ūkininkavimo lyderės.

Kaip Lietuva atrodo šiame kontekste? Ar Lietuvos ūkininkams labiau pradeda rūpėti darna su gamta?

To reikėtų klausti pačių ūkininkų. Be to, rūpestis ir konkretūs veiksmai yra skirtingi dalykai: man kažkas gali rūpėti, bet aš nieko dėl to nedarysiu. Viso sektoriaus, o kartu ir ūkio tvarumą sudaro socialinis, ekonominis ir aplinkosaugos kriterijai. Mano supratimu, rūpestis gamta gal ir didėja, ypač tose srityse, kur gaunama finansinė parama, yra teisės aktų įpareigojimai ar vartotojai moka aukštesnę kainą už pagamintą produkciją. Kad ir kaip Lietuvos ar kitos šalies ūkininkui rūpėtų darna su gamta, daugiausiai įtakos turės ūkio ekonominiai rodikliai.

Esate komisijos, kuri rinks konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nacionalinį laimėtoją, narys. Dalyviai kviečiami teikti paraiškas iki balandžio 30 d. konkurso internetiniame puslapyje baltijosukininkas.com. Kaip manote, ar šis ir panašūs konkursai gali paskatinti tvaresnį ūkininkavimą?

Labai smagu, kad tokie konkursai vyksta, ir tikiu, kad jie gali tapti tam tikru paskatu pasidžiaugti jau nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi bei judėti tolyn. Visgi norėčiau, kad darbas šioje srityje būtų nuolatinis, nenutrūkstamas, o tvarus ūkininkavimas būtų plačiau nušviečiamas, geriau suprantamas visuomenei.

Kategorijos: Aplinkosauga

Konkurse įvertinti ūkininkai – apie tvaraus ūkininkavimo naudą ir „pašalinį“ poveikį

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Kovas 19 - 11:43am

„Žmogiškas džiaugsmas, kuris gimsta iš gyvenimo darnoje su gamta” – tokį netikėtą „pašalinį” tvaraus ūkininkavimo poveikį įvardijo Ilzenbergo dvaro ūkio atstovai. Dar 2019 metais tapę Pasaulinio gamtos fondo (WWF) kartu su organizacijos partneriais organizuojamo konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nacionaliniais laimėtojais, jie skatina savo kolegas plačiau pasidomėti tvaria ūkininkyste ir pradėti taikyti jos principus. Na, o tvariai ūkininkaujančius – dalyvauti šių metų konkurse, kurio atranką Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Laukdami rytoj, kovo 20-ąją, minimos pasaulinės Žemės dienos, su ūkio atstovais kalbamės apie draugišką gamtai ūkininkavimą.

Papasakokite apie savo ūkį, kuris užpernai tapo nacionaliniu nugalėtoju. Kuo jis išskirtinis?

Harmonijoje su gamta dirbančio Ilzenbergo dvaro ūkio ilgalaikis siekis – tapti pirmaujančiu natūralios žemdirbystės ūkiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Dvaro ūkio prioritetas – auginti, perdirbti, gaminti ir tiekti sveiką, natūralų, su meile išaugintą ir pagamintą maistą valgytojams visoje Lietuvoje.

Ūkis išskirtinis, nes jis veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais – tai kol kas vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Ilzenbergo ūkis veikia kaip uždara ekosistema, netoleruojanti jokios intervencijos iš šalies. Prižiūrima daugiau kaip 450 hektarų nuosavos dirbamos žemės ir pievų, remiamasi protėvių patikrintais natūralios žemdirbystės principais. Žemės derlingumas palaikomas sėjomaina ir organinėmis trąšomis. Paisoma ūkio gyvulių gerovės: laisvai ganosi karvės, avys, paukščiai. 2017 m. visa ūkyje auginama produkcija buvo įvertinta tarptautiniu ekologiniu sertifikatu.

Kas jums padarė didžiausią įtaką, nusprendžiant ūkininkauti draugiškai aplinkai?

Suvokimas, kad šimtmečiais taikytas ūkininkavimo būdas rėmėsi gamtos pažinimu ir darna ūkininkaujant. Juk tik gamtą saugantis ūkininkavimo būdas buvo tvarus, dosniai atsidėkojantis ne tik derliumi, bet ir žmogaus ryšiu su visa gamta. Taip išsaugomos puikios sąlygos žmogui dirbti ir gyventi, augti ir klestėti.

Su kokiais bendro pobūdžio sunkumais susiduriate, ūkininkaudami draugiškai aplinkai?

Natūralios žemdirbystės ūkininkavimo būdas reikalauja gerokai daugiau rankų darbo ir atsakingumo iš dirbančiųjų, išmanymo ir supratimo, gamtos pažinimo ir jautrumo.  Regionų tuštėjimas tampa didžiausiu iššūkiu norint rasti darbuotojų, kuriems tai būtų gyvenimo norma.

Ar dėl draugiškos aplinkai ūkinės veiklos patyrėte kokios nors naudos, kurios visai nesitikėjote?

Tai žmogiškas džiaugsmas, kuris gimsta iš gyvenimo darnoje su gamta. Jeigu pirmaisiais ūkininkavimo metais daugelis nelabai suprato ir vertino tokį pasirinkimą, tai dabar turime aplinkinių palaikymą ir pritarimą, nes jie pamatė, kad tai tvaru ir prasminga. Galbūt kažką net įkvėpėme rimtai svarstyti apie draugišką aplinkai ūkininkavimą.

Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse, kas jus motyvavo?

Norime būti kartu su bendraminčių bendruomene, mokytis ir semtis išminties iš kolegų, pasirinkusių analogišką ūkininkavimo būdą, bei tuo pačiu perduoti savo sukauptas žinias.  

Kaip jaučiatės tapę nacionaliniu konkurso nugalėtoju? Ką jums reiškia šis apdovanojimas?

Esame labai laimingi ir dėkingi konkurso organizatoriams už šį garbingą pripažinimą. Jis įprasmina mūsų darbą, teikia įkvėpimo šiame iššūkių pilname pasirinkime. Tai labai svarbus pripažinimas ir paskatinimas visiems mūsų ūkyje dirbantiems žmonėms. Juk kiekvienam yra malonu žinoti, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas.

Ką patartumėte ūkininkams, kurie nori pradėti ūkininkauti draugiškai aplinkai?

Apsilankyti pas jau ūkininkaujančius tokiu būdu, sužinoti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Norime abejojantiems palinkėti drąsos imtis šio iššūkio, nes gamta už tai juos dosniai apdovanos, o žmonės įvertins, valgydami jų užaugintus produktus. Šiuo metu vis daugiau modernaus pasaulio žmonių renkasi kasdienei mitybai ekologiškai ir natūraliai išaugintus produktus, nors jų kaina ir didesnė.

Kategorijos: Aplinkosauga

Baltijos jūros gelbėjimas: NVO kviečia atkreipti dėmesį į rekomendacijos dėl atnaujinto Baltijos jūros veiksmų plano

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Kovas 17 - 11:44am

Kovo 17-ioji taps labai svarbia data Baltijos jūros ateičiai, nes šiandien Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) nariai patvirtins atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP), kurio tikslas – pasiekti gerą Baltijos jūros ekologinę būklę iki 2030 metų.

BJVP proceso metu nevyriausybinės organizacijos Švarios Baltijos koalicija (CCB) ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) su bendradarbiaujančiomis organizacijomis parengė šešėlinį Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame pateikė siūlymus dėl prioritetinių veiklos sričių.

Šiandien 42-ojo HELCOM susitikimo metu nevyriausybininkai kviečia visas Baltijos šalis sutelkti dėmesį būtinų priemonių įtraukimui į BJVP. Šiame plane turi būti numatytos priemonės, skirtos sumažinti Baltijos jūros taršą ir užtikrinti jos stabilumą bei gyvybingumą.

„Baltijos jūros veiksmų planas yra unikali galimybė kartu spręsti Baltijos jūros ekologines problemas. O poreikis greitiems sprendimams yra akivaizdus – jūros būklė vis blogėja, žuvų ištekliai smarkiai mažėja, kai kurios rūšys atsidūrė ant išnykimo ribos. Bet koks planas turi būti paremtas bendru siekiu – užtikrinti natūralų ekosistemos funkcionavimą. Baltijos jūros šalių nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), siūlo būtent šiomis gairėmis paremtą planą“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Kai kurie būklės rodikliai parodė didelę pažangą dėl pastaraisiais metais BJVP įgyvendintų priemonių. Akivaizdu, kad turime reikiamus įrankius priimti patikslintą ir į konkrečius veiksmus orientuotą planą, kuris turi būti paremtas ekosisteminiu požiūriu ir spręstu bendrus klausimus, tokius kaip klimato kaita.

„Baltijos jūros būklės gerinimas yra vienas sunkiausių tikslų, kuriuos turime pasiekti visi kartu. Jeigu to nedarysime ir delsime, pasekmės bus labai liūdnos. Tarpusavyje susijusias klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, eutrofikacijos, žemės, oro ir vandens taršos problemas būtina spręsti kartu,“ – sako Ottilia Thoreson, WWF Baltijos ekoregiono programos biuro atstovė.

Nevyriausybininkai tikisi, kad visi HELCOM atstovai atsižvelgs į jų rekomendacijas ir laikysis savo įsipareigojimo saugoti Baltijos jūrą, įgyvendinant atnaujintą BJVP, kuris naudingas tiek gamtai, tiek žmonėms.

Kategorijos: Aplinkosauga

Tvarus ūkininkavimas: skelbiamas „Baltiją tausojantis ūkininkas“ konkursas

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Vasaris 18 - 11:50am

Lietuvos ūkininkai gali ne tik sėkmingai plėtoti savo ūkius, džiuginti šviežia ir sveika produkcija, bet ir prisidėti prie to, kad Baltijos jūra būtų švaresnė ir gyvybingesnė. Tai įrodė jau vienuoliktą kartą rengiamo konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ ankstesniųjų metų laureatai, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių, mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius – tuo pačiu ir į Baltijos jūrą.

Šiuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje šio konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF).

Per ilgą laiką konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas” metu sukaupta bendra patirtis bei susitelkusi bendruomenė, jungianti aplinkai draugiškus ūkininkus, teikia vilties, jog, taikant tinkamus bei veiksmingus metodus, ateityje Baltijos jūra taps švaresnė nuo perteklinių maisto medžiagų.

Nors vertinant konkurso dalyvių paraiškas labiausiai atsižvelgiama į ūkininkų pastangas mažinti maistinių medžiagų nuotėkį, ypač tam skirtų novatoriškų metodų taikymą, tačiau svarbios yra ir kitos aplinkai draugiškos priemonės. Tai gali būti pastangos saugoti biologinę įvairovę, mažas naudojamų pesticidų kiekis, priemonės, mažinančios energijos bei kuro sunaudojimą ir t.t.

Kaip vyksta konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“?

Pirmajame etape Lietuva bei kitos Baltijos jūros regiono valstybės išrenka savo šalies laimėtoją. Tai atlieka nacionalinė konkurso komisija. Nacionaliniai konkurso nugalėtojai gauna 1000 eurų prizus bei keliauja į tolimesnį konkurso etapą.

Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje iš Baltijos regiono šalių. Šios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 000 eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių šalių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.

Visus susidomėjusius kviečiame apsilankyti konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2021“ tinklalapyje https://www.baltijosukininkas.com/kur rasite ir konkurso registracijos anketą.

Prieš ją pildant, kviečiame peržvelgti tvaraus ūkininkavimo kriterijus – tai gali padėti lengviau susisteminti savo ūkyje taikomas priemones.

Dalyvių anketų laukiame iki 2021 m. balandžio 30 d.

Kategorijos: Aplinkosauga

Skelbiamas konkursas 14 medžių arboristiniam tvarkymui Kauno miesto miškuose ir Kauno mieste

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Sausis 11 - 6:45pm

Lietuvos gamtos fondas kviečia dalyvauti dar viename vykdomame pirkime konkurso būdu, kurio metu norima įsigyti 14-os ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų tvarkymo paslaugas Kauno miesto miškuose ir Kauno mieste. Konkurso sąlygas galite rasti čia:

https://drive.google.com/file/d/1bTl7AC6FxE1j2hcYfOGVFxH73ZV1v-VF/view

Patogesniam naudojimui ekologiniu požiūriu vertingų medžių žemėlapį rasite čia:

https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=1-LlTDrtdy4f6fLcN3Ww8W5H_wy7YdYH0

Pasiūlymai gali būti pateikti elektroniniu paštu Lietuvos gamtos fondui, Algirdo g. 22-3, LT-03218, Vilnius, el. paštu alvydas.g@glis.lt. Pasiūlymų pateikimas iki 2021 01 25 d. 10.00 Lietuvos laiku. Taip pat dėl sąlygų galite teirautis Lietuvos gamtos fonde, Algirdo g. 22-3, LT-03218 Vilnius, kontaktinis asmuo Alvydas Gintaras, tel. 8 655 56092 el. p. alvydas.g@glis.lt.

Šis pirkimas vykdomas „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas” (LIFE16 NAT/LT/000701) projekto rėmuose.



Kategorijos: Aplinkosauga

Būtinoji pagalba: specialistai stengiasi išsaugoti senuosius Lietuvos medžius

Lietuvos gamtos fondas - 2021, Sausis 6 - 12:56pm

Medžių genėjimas, jų lajos tvarkymas, apšviestumo gerinimas – tai tik keletas priemonių, kurias taiko Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistai, siekdami išsaugoti senuosius medžius įvairiose Lietuvos teritorijose. Kauno ąžuolyne jau pabaigtas pirmasis jaunų medžių, užgožiančių senuosius ąžuolus, šalinimo etapas. Šių darbų tikslas – medžių senolių, daugiausia ąžuolų, taip pat – klevų ir liepų, apšviestumo ir jų lajos būklės pagerinimas. Tikimasi, kad jau šį pavasarį bus galima pastebėti pirmuosius senųjų medžių būklės gerėjimo požymius – gausesnę ir tankesnę lapiją, daugiau naujų ūglių bei šakų apatinėje kamieno dalyje atsiauginimo pradžią.

Šimtamečiai medžiai – svarbi retų organizmų buveinė

2017 metais LGF ėmėsi šimtamečių medžių, kurie svarbūs kaip retų organizmų rūšių buveinės, priežiūros darbų. Pirmiausia buvo įvykdyti tyrimai, pasirinktos teritorijos, o jose – senieji medžiai, kurie svarbūs įvairioms retoms ir saugomoms gyvūnų rūšims. Tai – medžiai senoliai, kurių kamienai drevėti, žievė supleišėjus, jų lajose yra didelio diametro negyvų šakų. Tokiuose medžiuose prieglobstį randa paukščiai, šikšnosparniai, ant jų auga įvairios kerpių ir grybų rūšys, o visas medis apgyvendintas didele bestuburių bendruomene. Šių medžių drevėse įsikuria atskiras pasaulis. Jos yra vienintelis prieglobstis daugeliui ypač retų organizmų, pavyzdžiui, visoje Europoje saugomiems niūriaspalviams auksavabaliams.

Medžių priežiūros teritorijos pasirinktos ten, kur gyvena daug saugomų su senais medžiais susijusių organizmų rūšių: Kauno ir Dūkštų ąžuolynai, ir Neries šlaitas ties Verkiais. O tarp šių teritorijų driekiasi ekologinis koridorius, sudarytas iš 1-2 km atstumu vienas nuo kito esančių medžių senolių, kad retieji vabalai ir kiti organizmai nebūtų izoliuoti vienoje teritorijoje. Pasirinkus teritorijas buvo rengiami kiekvieno medžio priežiūros planai, o saugomose teritorijose ir gamtotvarkos planai. Numatytos priežiūros priemonės suderintos su žemės savininkais, atsakingomis institucijomis bei suinteresuota visuomene.

Į medžių senolių lają įaugantys jauni medžiai sukelia apatinių šakų džiūvimą ir praradimą bei lajos deformacijas

Arboristai padeda medžiams senoliams

Po pasiruošimų pradėti arboristiniai darbai. Patyrę, tarptautinius sertifikatus turintys arboristai padeda medžiams senoliams atlaikyti amžiaus naštą. Vykdydami lajos priežiūros ar redukcinį genėjimą, įtvirtindami dinamines ar statines jungtis, išvalydami užbetonuotas dreves, įterpdami mikrobiologinius preparatus į dirvožemį, arboristai prailgina medžio gyvavimo laikotarpį. Sutrumpindami sausas šakas virš takų, arboristai užtikrina praeinančių žmonių saugumą. O viena svarbiausių pasirinktose teritorijose senų medžių priežiūros priemonių yra juos užgožiančių jaunų medžių šalinimas. Į plačiašakių, prieš kelis šimtus metų atvirose vietose užaugusių senolių lajas įaugę jaunesni medžiai užgožia senojo medžio erdvę, užstoja saulę, sukelia lajos deformacijas ir apatinių šakų praradimą.

Visuomenės informavimui Kauno ąžuolyne buvo įrengtos informacinės lentelės

 Darbai Kauno ąžuolyne

LGF projekto vadovė Dalia Bastytė-Cseh pastebi, kad Kauno ąžuolynas yra labai svarbi teritorija: „Ąžuolynas labai svarbus kauniečiams – tai miškas miesto viduryje, jame galima ir pasportuoti, ir pailsėti, ir pasivaikščioti su vaikais, ir pajausti ryšį su gamta. Miesto gyventojams tai labai svarbu. Be to, Kauno Žaliakalnio ąžuolynas yra unikali vieta – tai ir seniausias ąžuolynas miesto centre visoje Europoje, ir didžiausia retų vabalų – niūriaspalvių auksavabalių – radavietė Lietuvoje. Todėl aš ypatingai džiaugiuosi dėl įvykdytų darbų Kauno ąžuolyne, kurie, tikiuosi, pagelbės ąžuolams senoliams išlikti dar ne vieną šimtmetį.“

Kauno ąžuolyne LGF specialistai įvertino 707 medžius senolius, daugiausia – ąžuolus. Nustatyta, kad iš jų 358 medžiai senoliai stelbiami jaunesnių medžių ir jiems reikalingas šviesinimas. Šviesinimo darbai Kauno ąžuolyne buvo pradėti spalio viduryje, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės administracija. Per du su puse mėnesio įvykdytas pirmas šių darbų etapas. Jis ne tik suteiks galimybę atsigauti seniesiems medžiams, bet ir leis tęsti kitas arboristines medžių priežiūros priemones: senųjų medžių išlūžimo prevenciją, surišant, genint ir formuojant lajas, sausų ir pavojingų šakų genėjimą. Iki dabar tokie darbai atlikti 165 medžiams senoliams.  Arboristiniai darbai Kauno ąžuolyne bus tęsiami iki paukščių perėjimo sezono pradžios (kovo 15 d.), juos atliks sertifikuoti arboristai. Plačiau apie planuojamus arboristinius darbus ir jų svarbą galite sužinoti čia: https://www.osmoderma.lt/buveini-apsauga-ir-tvarkymas. Senųjų medžių aplinkos šviesinimo darbai Kauno ąžuolyne organizuojami dviem etapais ir  bus tęsiami 2021 metų rudenį.

 

Išvirtęs medis

Darbai Neries šlaite ties Verkiais, Dūkštų ąžuolyne ir juos sujungiančiose teritorijose

Kitose numatytose teritorijose taip pat vykdomi senųjų medžių priežiūros darbai. Šie darbai gana įvairūs ir priklauso nuo teritorijos specifikos: Dūkštų ąžuolyne vykdoma nemažai senųjų ąžuolų šviesinimo darbų, o Neries šlaite ties Verkiais jauni medžiai visai nešalinami, mat šioje teritorijoje tokie darbai galėtų sukelti stataus šlaito eroziją.

Kaip pastebi LGF gamtosaugos specialistas Alvydas Gintaras, šiuo metu šlaite augantiems seniems medžiams svarbi jų lajų priežiūra, genėjimas, sutvirtinimas jungtimis: „Šią vasarą Neries šlaite ties Verkiais vėjas išvertė daugiau kaip metro diametro ąžuolą senolį, kitą – stipriai aplaužė. Tokie vertingų medžių praradimai vyksta nuolat, bet ši teritorija yra nedidelė ir dėl to kiekvieną brandų medį reikia išsaugoti kiek galima ilgiau. Tinkamai parinktos medžių priežiūros priemonės leis palengvinti sunkias lajas, kurių nebegali atlaikyti drevėti arba stipriai pasvirę kamienai, plyštantiems medžiams padės specialios jungtys. Visos nugenėtos šakos liks vietoje ir taps negyva mediena, kurios taip trūksta miškuose. Šioje teritorijoje iš viso bus sutvarkyta 30 medžių. 10 medžių sutvarkyta jau anksčiau, kai buvo ketinama juos nukirsti dėl elektros linijos apsaugos.“

Išdegintas medis

Tarp saugomų teritorijų (Kauno ir Dūkštų ąžuolynų, Neries šlaito ties Verkiais) augantiems medžiams senoliams priežiūros priemonės parenkamos individualiai, atsižvelgiant į medžio augimo sąlygas, kurios išties labai skirtingos. Vienas pamiškėje augantis plačiašakis senolis yra gožiamas drebulių jaunuolyno, kitas, ilgus metus augęs pievoje, netikėtai atsidūrė arimo viduryje ir visos jo paviršiuje esančios maitinančios šaknys buvo nutraukytos traktoriaus. Trečias medis yra dvikamienis ir iš paskutiniųjų stengiasi, kad vienas iš jo kamienų neišvirstų, atverdamas didelę žaizdą kamiene. Ketvirto šaknys užkrautos senais žemės ūkio padargais ir įvairiomis šiukšlėmis, ant penkto šaknų naujakurys ruošiasi statyti namą, o šešto kamienas tiek išdrevėjęs, kad vargiai beišlaiko sunkią lają. Lietuvos gamtos fondo specialistai įvertino 544 medžius tarp šių saugomų teritorijų: vieni buvo sveiki ir jokios pagalbos nereikalaujantys, kitiems trūko tik jų savininkų supratingumo, 146 senoliams numatytos ir atliktos arboristinės priežiūros priemonės, o dar 15 medžių laukia arboristų priežiūros.

Iš viso iki projekto pabaigos 2022 m. pavasarį planuojama pagelbėti daugiau kaip 500 ekologiniu požiūriu vertingų medžių.

Brandūs ąžuolai po šviesinimo darbų

Kategorijos: Aplinkosauga

VALSTYBĖS DIENA

Saugomų teritorijų tarnyba - 2016, Liepa 5 - 11:00pm
Kategorijos: Aplinkosauga
Sprendimas: http://www.patikimi.lt