Registruotiems vartotojams

Lietuvos gamtos fondas

Surinktas turinys

Lietuvos gamtos fondas - labdaros paramos fondas, veikiantis tam, kad būtų išsaugota sveika ir nepažeista Lietuvos gamtinė aplinka.

LGF yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje ir Pasaulio gamtos sqjungos (IUCN) narys.

Atnaujinta: prieš 26 savaitės 1 diena

HELCOM susitikimas: Baltijos šalys atsisako didelių ambicijų, siekiant atkurti Baltijos jūrą

2021, Birželis 7 - 2:53pm

Šie metai taps lemtingi Baltijos jūrai ir jos apsaugai – spalio mėnesį bus patvirtintas atnaujintas Baltijos jūros veiksmų planas (BJVP). Tai – HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, siekiant užkirsti Baltijos jūros būklės prastėjimą iki 2030 metų.  Visgi, praėjusią savaitę įvykusiame Baltijos šalių HELCOM delegacijų vadovų susitikime stigo ambicingų ir ryžtingų  sprendimų. Koalicija „Clean Baltic“, kuriai priklauso Lietuvos gamtos fondas (LGF), kartu su Pasaulio gamtos fondu (WWF) reikalauja konkrečių politinių tikslų, kad sulauktume Baltijos jūros būklės pagerėjimo.

Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos aktyviai dalyvavo BJVP atnaujinimo procese ir pateikė šešėlinį BJVP planą su rekomenduojamomis priemonėmis. Pastarosios apima ne tik pagrindines dabartiniame veiksmų plane nagrinėjamas temas (biologinę įvairovę, eutrofikaciją, pavojingas medžiagas, šiukšles ir veiklą jūroje), bet taip pat ir kitas aktualias problemas: klimato kaitą, povandeninį triukšmą ir jūros dugno trikdymą.

„Siekiant sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir išvengti kritinių pasekmių, neišvengiamai reikalingi kompromisai. Mūsų ekonominė gerovė priklauso nuo Baltijos jūros ekosistemų gyvybingumo. Baltijos jūros šalių nenoras ryžtingai siekti šio tikslo užkerta kelią Baltijos jūros atsigavimui ir regiono klestėjimui“, – sako WWF Baltijos ekoregiono programos direktorė Ottilia Thoreson.

BJVP turi įspūdingą 200 priemonių sąrašą, kuris turi būti įgyvendintas per ateinančius devynerius metus, kad būtų išvengta tolesnio Baltijos jūros būklės blogėjimo. Tam tikri pamatuojami tikslai yra labai sveikintini: išskirti 30% saugomų jūrų teritorijų visoje Baltijos jūroje ne vėliau kaip iki 2030 metų, o trečdalį jų padaryti griežtai saugomomis teritorijomis – paliktomis natūraliems gamtos procesams, taip pat šalys turės priimti teisiškai įpareigojančias valdymo priemones šioms teritorijoms. Kadangi eutrofikacija yra pagrindinė grėsmė visai Baltijos jūrai, nustatytos aiškios nacionalinės išleidžiamų į jūrą maistinių medžiagų ribos, kurios numato žymų  taršos sumažinimą iki 2027 metų.

Nepaisant to, bendri BJVP numatyti veiksmai nėra pakankami, trūksta savalaikių ryžtingų sprendimų, o dabar jie yra tiesiog būtini. Nepakanka nuolat atnaujinti BJVP priemones, nustatyti ir parengti gaires, įvertinti esamas programas ir atlikti pradinius tyrimus. Tai yra svarbu, tačiau tokie veiksmai savaime nepadės pasiekti geros Baltijos būklės iki 2030 metų. Net ir numatytas tikslas dėl norimos Baltijos jūros būklės yra pribloškiamai mažas – siekti „minimalios“ žalos ir trikdymo biologinei įvairovei, ekosistemai ir jūrų gyvūnijai, užuot įsipareigojus visiškai eliminuoti žalingą žmogaus poveikį ir taršą.

Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas. Dabar reikia imtis veiksmų, siekiant paremti pajūrio bendruomenes, padidinti atsparumą klimato pokyčiams ir užkirsti kelią gilėjančiai žuvų išteklių ir negyvų zonų krizei mūsų jūroje.

Kategorijos: Aplinkosauga

Pergalę konkurse „Baltiją tausojantis ūkininkas“ atnešė inovacijų taikymas

2021, Gegužė 28 - 1:20pm

„Pradžioje labai nustebome ir tik po to jau pradėjome džiaugtis“, – sako Arūnas Rutkauskas, paklaustas, kaip reagavo, kai sužinojo, jog komisija jo su žmona Rasa Rutkauskiene vystomą limuzinų fermą pripažino konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtoja. 2014 metais Kelmės rajone įkurto ūkio šeimininkai laimėjo 1000 eurų vertės prizą ir teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurso etape, kuriame varžysis su kitų Baltijos regiono šalių nacionaliniais nugalėtojais.

Šiemet po metų pertraukos surengto konkurso tikslas – įvertinti ir apdovanoti tuos ūkininkus, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių, mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius – tuo pačiu ir į Baltijos jūrą. Šiuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje šio konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF).

„Apie konkursą sužinojome seniai, bet žmoną teko ilgai įkalbinėti – galbūt anksčiau jautėme, kad mūsų limuzinų ferma yra kūrimo procese, o dabar jau perėjome į tobulinimo etapą. Nors mūsų ūkio negalima pavadinti ekologišku, kurdami jį mokomės būtent iš tokių ūkių. Greta ūkininkavimo esu ir gydytojas, tad galbūt tai taip pat turėjo įtakos pasirinkimui ūkininkauti tvariai. Norint naudoti chemiją savo ūkyje, reikia nemažai žinių – man tikrai baisu, kai net į mažus kaimo ūkius atvažiuoja chemijos purkštuvai. Mūsų ūkis vis dar plečiasi, tikslas – jį padidinti nuo 70 iki 150 hektarų, turėti 60 limuzinų mamų – iš to jau galėtų pragyventi keturių asmenų šeimyna. Norint ūkininkauti tvariai, reikia eksperimentuoti, nebijoti inovacijų. Galime tvirtai teigti, jog būtent išbandytos naujovės atneša tik gerąja prasme stebinančius rezultatus“, – sako A. Rutkauskas.

Žemės ūkio ministro patarėjos ir konkurso komisijos narės Kristinos Simonaitytės nuomone, pergalę lėmė ūkyje taikomų priemonių visuma.

„Šis ūkis išsiskyrė taikomais išties inovatyviais aplinką tausojančiais metodais. Tai iš dalies taip pat prisidėjo ir prie aukšto balo, skirto už prie klimato kaitos švelninimo prisidedančias priemones. Vertinant dalyvius taip pat itin svarbu buvo ūkininkų noras dalintis sukaupta patirtimi. Džiugu, kad laimėjęs ūkis dalyvauja įvairiose šviečiamosiose veiklose ir renginiuose, kuriuose pasakoja apie savo inovatyvius ir aplinkai draugiškus ūkininkavimo metodus. Tad nauda – visai bendruomenei”, – sako K. Simonaitytė.

Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje iš Baltijos regiono šalių. Šios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 000 eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių šalių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.

„Šis ir panašūs konkursai padeda atkreipti dėmesį į sektinus pavyzdžius, į inovatyvius metodus bei apskritai pademonstruoja, jog ūkininkavimas, kuris yra draugiškas aplinkai, yra ne tik įmanomas, bet ir naudingas tiek ūkininkui, tiek bendruomenei ir visuomenei. Labai svarbu dalintis gerąja patirtimi, o siekiantiems ūkininkauti tvariau – būti atviriems šioms patirtims ir kitokiems požiūriams bei norėti mokytis“, – pastebi K. Simonaitytė. Ji tikisi, kad konkurse nugalėjusių lietuvių šeimos idėjas įvertins ir kitų šalių ūkininkai.

Daugiau sužinoti apie konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“ ir sekti naujienas galite interneto puslapyje baltijosukininkas.com.

Kategorijos: Aplinkosauga

Atnaujintos gido „Nyksta žuvys“ rekomendacijos: ką rinktis ir ko atsisakyti?

2021, Gegužė 27 - 2:32pm

Rinktis žuvį atsakingai – tai ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir dėti savo indėlį į rūšių išsaugojimą. Lietuvos gamtos fondas (LGF), bendradarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), siekia atkreipti dėmesį į žuvies rūšių nykimo problemą ir šiandien vartotojams pristato atnaujintą sąmoningam vartotojui skirtą žuvies ir jūros gėrybių gidą „Nyksta žuvys“.

Pasak Edmundo Greimo, LGF direktoriaus, žuvies pagaunama daugiau nei jos spėja užaugti – vyksta nuolatinis išteklių pereikvojimas. Pastaruoju metu net 88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant maksimalų tausią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Beveik trečdalis žuvų rūšių išgaudytos tokiu mastu, jog vargu ar ištekliai kada nors atsikurs – net visiškai nutraukus žvejybą.

LGF paruoštas ir atnaujintas gidas „Nyksta žuvys“, kurį rasite internete adresu nykstazuvys.lt,  rekomenduoja atsisakyti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, tropinių krevečių. Pasidomėti vertėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės.

Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės? Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio. Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Tai reiškia rinktis ją sąmoningai. Žinoti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Mūsų paruoštas ir atnaujintas gidas „Nyksta žuvys“ leidžia vartotojams sužinoti naujausią informaciją apie daugelį Lietuvoje parduodamų populiarių žuvų rūšių ir tikimės, padeda formuoti žuvų pasirinkimo ir vartojimo įpročius“, – pasakoja LGF ekspertas Robertas Staponkus.

Čia žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgyk“, „Pagalvok“ ir „Atsisakyk“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę. Pasak R. Staponkaus, šįkart įvertinta gerokai daugiau vietovių nei iki šiol. Apibendrinant galima teigti, kad žuvų, kurių būklė buvo prasta, tokia ir išliko. Kitų, dažniausiai mūsų rinkoje sutinkamų rūšių, rekomendacijos nesikeitė arba griežtėjo.

Ekspertai išskiria ir tokias žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas – tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, silkė, ančiuviai. Taip pat žuvys iš tokių regionų kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, kur ištekliai yra pavyzdingai valdomi ir joms negresia pergaudymas.

Kadangi žvejyba būna labai įvairi ir vykdoma skirtinguose regionuose, atskirti tvarios žuvininkystės produktus gana sudėtinga. Viena iš išeičių – pasirinkti konkrečius tvarius žuvies ar jūros gėrybių produktus kasdieniam vartojimui ir kasmet patikrinti, ar jų rekomendacijos nepasikeitė.

Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.

Kategorijos: Aplinkosauga

Klimato kaitos švelninimas: 16 mln. eurų nusausintoms pelkėms atkurti

2021, Gegužė 25 - 12:47pm

Klimato kaitos švelninimas – vienas prioritetinių nūdienos tikslų. Turbūt dar ne visi žino, kad nusausintų pelkių atkūrimas gali stipriai prisidėti klimato kaitos švelninimo. Būtent dėl to Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta 16 mln. eurų atkurti 8000 hektarų nusausintų pelkių.

Plane numatyta priemone siekiama sumažinti iš žemės ūkyje naudojamų durpžemių išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Pasinaudodami plane numatyta investicine priemone,  tokių žemių savininkai galės prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir sumažinti durpynų sausinimo žalą gamtai.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausybės Europos Komisijai išsiųstame 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ išskirtinis dėmesys skirtas pelkių atkūrimui. Ši investicinė priemonė plane numatyta greta kitų svarbių priemonių, skirtų žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, sveikatai, socialinei apsaugai, mokslui ir inovacijoms, švietimui, viešajam valdymui. Jai numatoma 16 mln. Eurų, už kuriuos bus atkurta 8000 ha nusausintų pelkių, naudojamų žemės ūkyje.

Taip bus ne tik stiprinama kova su klimato kaita, bet ir saugoma biologinė įvairovė, tvarios ekosistemos, gerinama vandens kokybė.

Paramą gauti galės nusausintuose pelkinėse (durpinėse) vietovėse žemę dirbantys ūkininkai bei valstybinę žemę prižiūrinčios savivaldybės. Visų pirma parama bus teikiama ūkininkaujantiems labiausiai nuo sausinimo nukentėjusiuose intensyvaus žemės ūkio regionuose bei vietovėse.Parama bus skiriama kompensuoti pelkės atkūrimo išlaidas: vandens lygio atkūrimo galimybių įvertinimą, techninio projekto parengimą, drenažo sistemų rekonstrukciją, užtvankų, šliuzų įrengimą, sumedėjusios augalijos šalinimą; kitus vietovės gamtotvarkos darbus (akmenų, kelmų šalinimą, paviršiaus išlyginimą). Atkurtos šlapios pelkinės ekosistemos turėtų būti prižiūrimos ir galėtų būti naudojamos šieno gamybai, ganymui ar auginti spanguoles, kitas uogas pelkininkystei. Atkurtų pelkių priežiūra turėtų būti remiama pagal priemones, kurios dar planuojamos BŽŪP 2023–2027 m. Strateginiame plane. Pelkių atkūrimo sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pelkėje pradėjo augti būdingų augalų rūšys ir augalų bendrijos.

Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje nepakankamai įvertinama pelkių atkūrimo svarba švelninant klimato kaitą, ypač itin didelį poveikį turinčiame žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, nors planuojamas atkurti plotas šalies mastu nėra didelis, reikšmingas pats faktas, kad skiriama parama pelkių atkūrimu švelninant klimato kaitą. N. Zableckis tikisi, jog šia priemonė bus efektyvi, padės pakeisti žemės valdytojų požiūrį į gamtinę pelkių svarbą ir tokiu būdu ateityje padės išsaugoti daugiau pelkių.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatoma durpžemių atkūrimo priemonė visų pirma naudinga žemdirbiams, nes taip būtų mažinamos šalies žemės ūkio ŠESD emisijos, o tai vienas Žaliojo kurso politikos akcentų. „Įsipareigojimai dėl klimato kaitos švelninimo žemės ūkyje auga, tačiau dalies emisijų, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, išvengti negalėsime. Todėl būtina ieškoti kitų sprendimų kaip pasiekti emisijų neutralumą. Daug anglies turinčių ekosistemų, šiuo atveju nusausintų durpžemių, atkūrimas yra vienas iš pagrindinių būdų, leisiančių sektoriui reikšmingai prisidėti prie klimato tikslų per ŠESD absorbcijų didinimą, o tuo pačiu gerinti gamtos būklę ir mažinti taršą bei kurti naujas tvaraus ūkininkavimo galimybes,“ – sakė žemės ūkio ministras.

Rengiant priemonę, buvo panaudota įvairių pelkių atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Žemės ūkio ministerijos atstovai sėmėsi patirties lankydamiesi Žuvinto biosferos rezervate, kuriame buvo pastatytos užtvankos, iškirsti krūmai ir atlikti kiti darbai atkuriant pelkes žemės ūkio naudmenose vykdant Interreg projektą Desire – tvaraus pelkių tvarkymo vystymą, taikant pelkių atkūrimo ir pelkininkystės veiklas, skirtas užterštumo mažinimui ir kitų ekosisteminių paslaugų vystymui Nemuno upės baseine.

Lietuvoje atkūrus hidrologinį režimą 6 proc. žemės ūkyje naudojamų nusausintų dirvožemių galima net iki 50 proc. sumažinti žemės ūkio ŠESD emisijų. Rengiant priemonę buvo pasitelkta pelkių ekosistemų tarptautinė atkūrimo praktika, nevyriausybinių organizacijų patirtis įgyvendinant pelkių atkūrimo projektus. Iki šiol šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama sausinimo pažeistų ir mišku apaugusių saugomų aukštapelkių atkūrimui. Žemės ūkio paskirties durpžemiuose susiduriama su kitokio pobūdžio teisės aktų reikalavimais, apimančiais melioracijos sistemų pertvarkymą, statybos leidimų gavimą. Tikimasi, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plane numatyta parama ūkininkams paskatins juos prisidėti prie ekosistemų atkūrimo ir klimatą tausojančio ūkininkavimo šlapiose buveinėse.

Kategorijos: Aplinkosauga

Reti vabalai sugrįžta į istorinę buveinę Vilniaus mieste

2021, Gegužė 20 - 4:26pm

Šį penktadienį, gegužės 21 dieną, Verkių regioniniame parke gamtosaugininkai planuoja išleisti šioje vietovėje anksčiau gyvenusius, o dabar išnykusius retus vabalus – niūriaspalvius auksavabalius.

Daugelis vilniečių bei miesto svečių Verkių regioninį parką puikiai pažįsta kaip miesto pakraštyje esančią teritoriją, kurioje galima pamatyti ne tik atsiveriančias panoramas, bet ir pasigrožėti kultūrinėmis vertybėmis. Visgi turbūt retas parko lankytojas žino, kokie gyvūnai, augalai ir grybai saugomi šioje vietovėje. Verkių regioniniame parke, šalia vienos iš labiausiai lankytojų pamėgtų vietų – Verkių rūmų – slypi vertinga buveinė, skirta išsaugoti visoje Europoje nykstančius organizmus.  Įspūdingas Neries šlaitas ties Verkiais – buveinė, kuri įtraukta į Europos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (BAST). Šioje biologinei įvairovei svarbioje teritorijoje siekiama išsaugoti europinį plačiaausį šikšnosparnį (Barbastella barbastellus) bei niūriaspalvį auksavabalį (Osmoderma barnabita), taip pat, žinoma, ir pačią buveinę – griovų ir šlaitų miškus. 

„Pastaruosius keliolika metų buvo atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar niūriaspalvio auksavabalio populiacija teritorijoje vis dar gyvybinga. Deja, rezultatai nėra džiuginantys – per visą tyrimų laikotarpį nebuvo rastas nė vienas niūriaspalvio auksavabalio individas. Tai rodo, jog vabalo populiacijos gausumas yra itin mažas arba vabalas šioje teritorijoje išnyko. Apie kadaise gyvenusius niūriaspalvius auksavabalius žinome tik iš istorinių duomenų“, – sako Verkių regioninio parko vyr. specialistas, ekologas Rokas Butkus.


Drevė

Pasak projekto LIFE OSMODERMA vadovės, Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistės Dalios Bastytės-Cseh, pirmiausia buvo įvertinta saugomos teritorijos būklė – tai, ar pašalinti saugomos rūšies išnykimą sukėlę veiksniai. Nemažai senuose lapuočiuose gyvenančių retų rūšių mėgsta, kai jų gyvenamas medis nėra pavėsyje. Prieš kelis metus Neries šlaite ties Verkiais pašalinta dalis senuosius medžius gožusio jaunuolyno.

„Viena didesnių bėdų Neries upės šlaite – senųjų medžių stabilumas. Stiprinant senuosius medžius, 2020 m. žiemą atlikti arboristiniai jų lajų tvarkymo darbai.   Šiuo metu Neries šlaite ties Verkiais auga apie 40 ąžuolų ir liepų, kuriuose, manoma, galėtų įsikurti niūriaspalvis auksavabalis. 2019-aisiais parengėme ir su atsakingomis institucijomis suderinome „Niūriaspalvio auksavabalio veisimo programą“. Joje numatėme niūriaspalvio auksavabalio nelaisvėje auginamos populiacijos (ex situ) sukūrimą Lietuvos zoologijos sode, kuri bus naudojama rūšies populiacijų atkūrimui istorinėse buveinėse. Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams kantriai ir atidžiai dirbant, niūriaspalviai auksavabaliai sėkmingai veisiami ir auginami zoologijos sode specialiai tam įrengtoje laboratorijoje. Pirmieji 160 lervinės stadijos niūriaspalvių auksavabalių į Verkių regioninį parką paleisti 2020 m. vasarą. Atkuriant bestuburių populiaciją, ypač tokių kaip niūriaspalviai auksavabaliai, kurių vystymosi ciklas trunka tris metus, išleisti gyvūnus reikia bent keletą metų iš eilės. Todėl planuojame šiais metais gegužės 21 d. į pusiau natūralias buveines perkelti dar 281 lervinės stadijos niūriaspalvį auksvabalį ir 80 jų kokonų“, – pasakoja D. Bastytė-Cseh.

Tuo tarpu Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji entomologė Kristina Guzaitienė džiaugėsi unikalia patirtimi ir pasakojo, kad pradžioje reikėjo išsiaiškinti, kokių ypatingų auginimo sąlygų reikia vabalams veisiant nelaisvėje: „Konsultavomės su švedų, norvegų, estų, latvių, vokiečių, italų bei baltarusių mokslininkais. Atrodo, informacijos gavome daug ir įvairios, tačiau mums labiausiai rūpėjo auginimas nelaisvėje, ir, pasirodo, kad niekur negalime nuvažiuoti bei realiai pamatyti niūriaspalvio auksavabalio veisimo laboratorinėmis sąlygomis.“

Niūriaspalvis auksavabalis yra gana paslaptingas vabalas, tad sukurti tinkamas sąlygas poravimuisi bei veisimui buvo nelengva užduotis.  Entomologė K. Guzaitienė pasakojo, kad vabalai laboratorijoje buvo maitinami įvairiais pjaustytais vaisiais – labiausiai mėgo bananus ir apelsinus. Daugiau sužinoti apie niūriaspalvio auksavabalio veisimą Lietuvos zoologijos sode galite  leidinyje „Lietuvos zoologijos sodo veikla 2019 metai“.


Inkilas

Prižiūrimi niūriaspalvio auksavabalio individai sėkmingai susiporavo, patelės padėjo kiaušinius, o iš jų išsiritusios lervos sėkmingai peržiemojo. Paaugusios lervos šiemet bus perkeltos į naujus namus – dirbtines dreves-inkilus.

„Šių pusiau natūralių buveinių tikslas yra sukurti kuo panašesnes į natūralios medžio drevės sąlygas, tačiau jos turi būti lengviau pasiekiamos ir pritaikomos zoologijos sode užaugintų lervų paleidimui. Verkių regioniniame parke pastatyti inkilai buvo užpildyti lapuočių medžių pjuvenomis, ąžuolo lapais bei trūnėsiais iš išvirtusių medžių. Ant inkilo stogo yra išgręžti grioveliai lietaus vandens patekimui į vidų. Tikimės, jog perkeltos šio reto vabalo lervos toliau vystysis inkiluose, o po kelerių metų išskris į gretimas teritorijas, kur jų lauks ir natūralios medžių senolių drevės“, – sako D. Bastytė-Cseh.

Verkų regionio parko ekologas R. Butkus taip pat pastebėjo, jog, kadangi Neries šlaito teritorija yra saugoma įstatymiškai, o joje esančios buveinės yra tinkamos šiai rūšiai, logiška manyti, jog pritaikius tam tikras aplinkosaugines priemones būtų galima atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją: „Tokios priemonės jau yra taikomos labiau išsivysčiusiose šalyse, o rezultatai yra akivaizdūs – atkuriamos išnykusios populiacijos, tokiu būdu prisidedant prie rūšies nykimo stabdymo visame paplitimo areale.“

Svarbu prisiminti, jog niūriaspalvis auksavabalis – skėtinė rūšis. Išsaugojus jo buveines, bus išsaugotos ir buveinės dešimtims kitų retų organizmų. Medžiai senoliai yra tarsi mažos atskiros ekosistemos, kuriose sugyvena daugybe skirtingų rūšių. Tinkama tokių medžių priežiūra gali išsaugoti ne tik medžius, bet kartu ir daugybę retų rūšių, kurių kartais net nepastebime.

Daugiau informacijos apie visas projekto veiklas galite rasti projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ tinklalapyje https://www.osmoderma.lt/.

Kategorijos: Aplinkosauga

Ant išnykimo ribos atsidūrusios Baltijos jūros kiaulės nebeturi kur trauktis

2021, Gegužė 17 - 12:40pm

Šiuo metu dar vienam unikaliam mūsų vandenyse aptinkamam gyvūnui – Baltijos jūrų kiaulei – gresia išnykimas. Liko tik keli šimtai šių, dar Baltijos jūros banginukais vadinamų gyvūnų, kuriems nuolat išnykimu grasina priegauda, aplinkos tarša, maisto stoka ir povandeninis triukšmas. Tarptautinės Baltijos jūrų kiaulių dienos proga Lietuvos gamtos fondas (LGF) su pasaulinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis nori dar kartą atkreipti dėmesį į atsitiktinę priegaudą žvejybos metu, kuri yra pripažinta didžiausia jūros kiaulių mirtingumo Baltijos jūroje priežastimi.

LGF su partneriais iš Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Švarios Baltijos koalicijos (CCB) ragina Baltijos valstybes nares laikytis įpareigojimų apsaugoti Baltijos jūros kiaules nuo atsitiktinių žūčių žvejybos įrankiuose. Šiuo metu, likus tik keliems šimtams gyvūnų, net ir viena mirtis gali turėti pražūtingą poveikį jų tolimesniam išlikimui. Siekiant užkirsti kelią Baltijos jūros populiacijos išnykimui, priegauda turi būti sumažinta, idealiu atveju – iki nulio.

Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose gali būti nustatytos švelninimo priemonės, o joms įgyvendinti nustatyti teisiniai reikalavimai. Europinių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ yra kertinis ES pastangų apsaugoti biologinę įvairovę ir nykstančias rūšis akmuo, tačiau Baltijos jūros kiaulėms išskirtos saugomos jūrinės teritorijos  turi būti veiksmingai valdomos – tik taip šie gyvūnai bus iš tikrųjų apsaugoti. Be to, siekiant apsaugoti rūšis nuo įkliuvimo į žvejybos tinklus, turėtų būti įgyvendintas ES techninių priemonių reglamentas. Kodėl valstybės narės tiek ilgai delsė? Kodėl siekis apsaugoti šią kritinėje būklėje atsidūrusią populiaciją yra tokios menkos?

Baltijos jūros žuvininkystės forume „BALTFISH“ vykstantis Baltijos jūros kiaulių priegaudos prevencijos procesas yra mūsų galimybė išsaugoti šią vienintelę Baltijos jūros banginių rūšį. O taip pat vykstant svarstymams dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos sprendimus priimantys asmenys turi galimybę užtikrinti nuotolinių žvejybos kontrolės priemonių diegimą: jei ir ne visuose žvejybos laivuose, tai bent tuose laivuose, kurie žvejoja didžiausio priegaudos rizikos rajonuose ar naudoja didžiausia priegauda pasižyminčius žvejybos įrankius.

„Priemonių, galinčių apsaugoti Baltijos jūros kiaulę, nesiėmimas ir jau esamos teisinės sistemos ignoravimas kelia pavojų Baltijos jūros populiacijos išlikimui. Veiksmingos valdymo priemonės yra vienintelė galimybė šiai banginių šeimos populiacijai išlikti bei atsistatyti“, –  sako LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.

Nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos, skirtos Baltijos jūros žuvininkystės ministrams ir BALTFISH atstovams, atitinka Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas. Jose siūloma imtis šių  konkrečių veiksmų:

1. Vadovautis ICES mokslinėmis rekomendacijomis dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią Baltijos jūrų kiaulių priegaudai.

2. Patvirtinti vietą ir laiką apibrėžiančius žvejybos statomaisiais tinklais draudimus saugomose jūrinėse teritorijose.

3. Likusiose populiacijos pasiskirstymo ribose naudotis akustinius atgrasymo įtaisus pingerius ant statomųjų tinklų.

Be to, siūloma užtikrinti finansavimą iš tokių šaltinių kaip Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, siekiant išbandyti kenksmingų žiauninių tinklų alternatyvas ir siūlyti kompensacijas.

Savalaikiai veiksmai vis dar gali užkirsti kelią Baltijos jūros kiaulių išnykimui. Šios kritiškai nykstančios populiacijos apsauga yra kiekvienos Baltijos jūros šalies teisinė ir moralinė pareiga – tikimės, kad rekomendacijos bus išgirstos ir į jas tinkamai atsižvelgta.

Kategorijos: Aplinkosauga

Medis mieste – ne problema, o galimybės

2021, Balandis 27 - 3:10pm

Pastaruoju metu kyla daug aistrų dėl medžių mieste. Vieni juos pjauna, nes taip numatyta statybų plane, kiti piktinasi jų rudenį visur prikrintančiais lapais, treti tvirtina, kad kiekvienas medis mieste yra vertybė. Kaip rasti kompromisą?

Vis daugiau žmonių susivokia, kokią įvairialypę naudą teikia miestų želdiniai ir ypač medžiai. Karštą dieną jie ne tik suteikia šešėlį, bet ir vėsina bei drėkina aplinkos orą kaip tikri kondicionieriai. Jie sugeria didelę dalį automobilių išmetamų teršalų ir taip apsaugo mūsų plaučius nuo jų. Palei gatves augantys medžiai taip pat slopina transporto srauto sukeliamą triukšmą. Medžiai sušvelnina miesto architektūrą savo lajomis, suteikia gyvybės pojūtį miesto erdvėms. O kur dar slyvų žydėjimas pavasarį, liepų kvapas vasarą ar besikeičiančios klevų lapų spalvos rudenį. Pliusų galima rasti ir daugiau.

Tačiau nepatogumų taip pat yra. Medžiai auga ir didėja ir kartais savo lajomis pernelyg užtamsina šalia stovinčių namų patalpas. Medžių nepatrauksi, todėl miesto plėtra kartais nurėžia jiems viršūnes ar kerta tiesiai medžiams per šaknis tiesiogine šių žodžių prasme. Miestuose augantys medžiai dažnai pradeda skursti dėl nepalankių jiems augimo sąlygų. Pavyzdžiui, pažeistų šaknų tiesiant požeminius kabelius, per mažo aplink juos esančio atviro žemės ploto, per kurį medis gauna vandens. Nusilpę jie tampa neatsparūs smarkiems vėjams ar stipriam snygiui ir kartais lūžta ar nuvirsta, sukeldami pavojų žmonėms ir jų turtui. Problemas kuria ir nekvalifikuotas medžių genėjimas, kai dėl netinkamai nupjautų šakų į medį įsimeta puvinys arba išbalansuojamas lajos svoris ir medžiui padidėja rizika išvirsti.

Dalį problemų galima išspręsti protingu, į medžių augimą ir jų poreikius atsižvelgiančiu planavimu. Pavyzdžiui, patalpų užtamsinimo galima išvengti medžius sodinant reikiamu atstumu nuo pastatų, o ne galvojant, kad maža eglutė ir liks visada tokia, ir pasisodinant ją tiesiai po langais. Norint tiesti požeminius kabelius, galima ne kasti griovius nukertant medžių šaknis, o naudoti horizontalų betranšėjinį gręžimą. Šiais laikais lengva net ir iškasti duobes šalia medžių beveik nepažeidžiant jų šaknų, kai tam naudojami vakuuminiai ekskavatoriai ir suspausto oro kastuvai.  Bet ką daryti su tais medžiais, kurie jau turi problemų – įsimetęs puvinys, išbalansuota laja, beplyštantis kamienas ar kelios nudžiūvusios šakos? Čia gali padėti sertifikuoti arboristai.

Arboristai – tai medžių priežiūros specialistai, kurie įvairiomis technikomis siekia užtikrinti medžio ilgaamžiškumą ir sveikatą bei žmonių saugumą šalia tokių medžių. Jų naudojamos technikos yra įvairios – tai ir skirtingų tipų genėjimas, plyštančių kamienų sujungimas specialiomis, į žievę neįaugančiomis jungtimis, šakų parėmimas, dirvožemio po medžio laja išpurenimas, medžio šaknų pamaitinimas specialiais mišiniais ir daugelis kitų. Net jei medis auga per arti pastato ir savo laja jį užtemdo, arboristai gali padėti išspręsti problemą ne nukirsdami medį, o tiesiog apgenėdami ir pažemindami jo lają. Norint atlikti tokį darbą tinkamai, reikia daug žinių. Todėl tikrai ne kiekvienas, kuris nupjauna kelias šakas, yra arboristas, kaip ir nevadiname gydytoju to, kuris tiesiog turi pakuotę penicilino tablečių. Labai džiugu, kad medžių priežiūros kultūra Lietuvoje plinta ir kad vis dažniau dėl probleminių medžių ieškomi ne medžių kirtėjai, o sertifikuoti arboristai, kurie daugeliu atvejų randa sprendimą, kad ir žmonių saugumas būtų užtikrintas, ir medžiai išsaugoti.

Arboristų žinios ir įdirbis taip pat labai pasitarnauja, kai norima išsaugoti medžius senolius, kurie yra svarbūs ne tik kaip istoriniai ir gamtos paminklai, bet kartu ir kaip gyvenamoji vieta daugeliui retų ir nykstančių gyvybės formų, pradedant nuo kerpių ir grybų ir baigiant šikšnosparniais ir pelėdomis. Šiame video klipe arboristai trumpai pristato savo darbą Kauno Ąžuolyne, kur vykdoma dalis Lietuvos gamtos fondo LIFE Osmoderma projekto veiklų.

O kas yra video klipe minima gyvastinga mediena? Tai – gamtoje esanti negyva mediena, kurioje gyvena ir ja maitinasi įvairūs vabzdžiai, vėžiagyviai, grybai, kerpės ir kitos gyvybės formos. Nudžiūvusios šakos, dalis ar visas pūvantis medžio kamienas, kelmas ir jo negyvos šaknys yra daugybės organizmų namai. Tai gal ir malkos ar lentos taip gali būti pavadintos? Nors ši medienos produkcija irgi yra negyva mediena, bet nuo to ji netampa gyvastingąja. Pastarojoje iš tikro toliau vyksta gamtos procesai ir ji yra pilna gyvybės. Gyvastinga mediena paprastai gamtoje yra veikiama kritulių, saulės ir besikeičiančių oro sąlygų. Medienai vis labiau trūnijant, joje apsigyvena vis kitos rūšys. Kai kurios jų yra itin retos visoje Europoje, pavyzdžiui, niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) – tai vabalas, gyvenantis senuose, trūnijančiuose ąžuoluose. Daugiausiai šios retenybės atstovų Lietuvoje yra įsikūrę ne kur kitur, o Kauno Ąžuolyno parke, kuriame gausu jau kelis šimtmečius skaičiuojančių medžių galiūnų – niūriaspalviams auksavabaliams tinkamiausių buveinių.

Medis kaip ir kiekviena gyva būtybė turi savų poreikių, kuriuos būtina patenkinti, kad jis augtų sveikas ir stiprus. Nes stiprus medis duoda daug daugiau naudos ir nekelia problemų. Todėl kviečiame medžiais rūpintis į pagalbą pasitelkiant arboristus ir medžiams draugiškas technologijas.

Kategorijos: Aplinkosauga

Žemės ūkio ekspertas: „Ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi“

2021, Balandis 23 - 12:43pm

Būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus ir pelningas”, – neabejoja žemės ūkio srities ekspertas, mokslininkas ir praktikas Romualdas Zemeckis. Jo teigimu, būtina tvaraus ūkininkavimo sąlyga yra ne tik draugiškumas aplinkai, bet ir ekonominė nauda. Artėjant konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ paraiškų teikimo pabaigai, su R. Zemeckiu kalbamės tvaraus ūkininkavimo aktualijas.

Jau daugiau nei 30 metų esate susijęs su žemės ūkio sritimi. Kaip keičiasi ūkininkavimas Lietuvoje? Kokias bendras tendencijas pastebite?

Gyvenime viskas keičiasi. Mano profesinės karjeros metu pasikeitė trys santvarkos ir žemės ūkio politikos. Teko dirbti tarybinėje, nepriklausomoje, o dabar Lietuvai esant ES sudėtyje. Labai patobulėjo naudojama technika ir technologijos, išaugo augalų derlingumas, gyvulininkystės produktyvumas ir produkcijos kokybė. Tačiau nuo to ūkininkui lengviau nepasidarė, nes kartu išaugo konkurencija vidaus ir užsienio rinkose, įvairūs kokybiniai, aplinkosauginiai reikalavimai, susikūrė įvairių įstaigų, siūlančių pagalbą ar kontroliuojančių veiklą, skaičius, reikia vis daugiau žinių ne tik renkantis efektyviausias technologijas, bet ir vartotojų poreikius. Išgyventi ir sėkmingai ūkininkauti sugeba tik patys stipriausi, kiti šios veiklos atsisako, o, norėdami išlaikyti ryšį su žemės ūkiu, pereina dirbti konsultantais, vadybininkais, valdininkais, bando turimas žinias panaudoti politikoje.

Ar ūkininkavimas ir tvarumas, draugiškumas aplinkai yra lengvai suderinami dalykai?

Žemės ūkis užima unikalią vietą Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos visuomenės, aplinkos ir ekonomikos šerdis. Žemės ūkio veiklą palaiko geros aplinkos sąlygos, leidžiančios ūkininkams naudotis gamtos ištekliais, gaminti produkciją ir užsidirbti pragyvenimui. Savo ruožtu, žemės ūkio lėšomis remiamos ūkininkų šeimos ir kaimo bendruomenės, o žemės ūkio produktų gamyba – visa visuomenė. Todėl Europos Sąjungos bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) derinami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos požiūriai, siekiant tvarios ES žemės ūkio sistemos. Tolesnių veiksmų šioje srityje bus imtasi būsimoje BŽŪP, kuri bus grindžiama nauja ir platesnio užmojo žaliąja struktūra. Tai yra visos ES politikos kryptis, kuri bus įgyvendinama ir Lietuvoje.

Kokias pagrindines problemas reikėtų spręsti, norint ūkininkauti tvariau?

Nuo Lietuvos narystės ES pradžios žemės ūkio kartu su maisto perdirbamąja pramone makroekonominiai rodikliai gerėjo. Tačiau, kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų atlikta analizė, pastaraisiais metais į gamybos apimčių didinimą ir eksportą orientuota gamybos strategija ne tik nepadėjo gerinti ūkių ekonominių rezultatų, bet dar ir didino veiklos riziką perteklinės žemės ūkio produkcijos pasiūlos globalioje rinkoje ir klimato kaitos iššūkių sąlygomis. Pagaliau ne tik mokslininkams, bet ir politikams bei ūkininkams tampa akivaizdu, kad reikia ieškoti naujų veiksnių, kurie ūkininkavimą daro pelningą. Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje gerokai atsilieka nuo ES šalių vidurkio, eksporte vyrauja žaliavos, o aukštos pridėtinės vertės produktų gaminama ir eksportuojama mažai. Tai neigiamai veikia ūkių pajamas.

Lietuva yra maža šalis, todėl reikėtų siekti ne gamybos apimčių didinimo, bet orientuotis gaminti aukščiausios kokybės produkciją, kuri turi paklausą ir galima gauti gerą kainą. Pavyzdžiui, dauguma žino šveicariškų prekių, ypač laikrodžių kokybę. Žino, kad jie brangūs, bet perka. Lietuvai reikėtų siekti panašaus tarptautinio pripažinimo dėl gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų. Vartotojai darosi vis reiklesni ne tik galutinei produkto kokybei, skoniui bei išvaizdai, bet ir naudojamam gamybos būdui. Į mūsų gaminamų produktų pirkėją, kad ir kas jis ar ji būtų, reikia žiūrėti kaip į artimą draugą ar net šeimos narį. Juk savo vaikams stengiamės duoti tik geriausią maistą. Tikiu, kad keičiant gamybos būdą ir požiūrį, ne tik didės ūkių pajamos, bet ir bus labiau tausojama aplinka.


R. Zemeckis su dukra Sofija

Kalbant apie tvarų ūkininkavimą, kokios šalys yra pasaulio lyderės? Kokių gerųjų pavyzdžių galėtume pasimokyti?

Gyvybingi ūkiai yra žemės ūkio pagrindas. Negalėdamas užtikrinti stabilių ir pelningų pajamų, bet koks ūkis negalėtų gaminti produktų ir teikti paslaugų visuomenei. Todėl būtina turėti ir priemonių ūkių ekonominiam gyvybingumui užtikrinti. Jos turi būti tvarios ir orientuotos į tai, kaip turimi gamtos ištekliai gali būti veiksmingai bei atsakingai naudojami, siekiant užtikrinti deramą gyvenimą, nepakenkiant aplinkai. Tvari žemės ūkio sistema priklauso nuo aktyvių ir iniciatyvių ūkininkų, todėl būtina užtikrinti, kad aplinką tausojantis ūkininkavimas galėtų būti ekonomiškai perspektyvus ir pelningas. Visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys dažniausiai yra ir tvaraus ūkininkavimo lyderės.

Kaip Lietuva atrodo šiame kontekste? Ar Lietuvos ūkininkams labiau pradeda rūpėti darna su gamta?

To reikėtų klausti pačių ūkininkų. Be to, rūpestis ir konkretūs veiksmai yra skirtingi dalykai: man kažkas gali rūpėti, bet aš nieko dėl to nedarysiu. Viso sektoriaus, o kartu ir ūkio tvarumą sudaro socialinis, ekonominis ir aplinkosaugos kriterijai. Mano supratimu, rūpestis gamta gal ir didėja, ypač tose srityse, kur gaunama finansinė parama, yra teisės aktų įpareigojimai ar vartotojai moka aukštesnę kainą už pagamintą produkciją. Kad ir kaip Lietuvos ar kitos šalies ūkininkui rūpėtų darna su gamta, daugiausiai įtakos turės ūkio ekonominiai rodikliai.

Esate komisijos, kuri rinks konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nacionalinį laimėtoją, narys. Dalyviai kviečiami teikti paraiškas iki balandžio 30 d. konkurso internetiniame puslapyje baltijosukininkas.com. Kaip manote, ar šis ir panašūs konkursai gali paskatinti tvaresnį ūkininkavimą?

Labai smagu, kad tokie konkursai vyksta, ir tikiu, kad jie gali tapti tam tikru paskatu pasidžiaugti jau nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi bei judėti tolyn. Visgi norėčiau, kad darbas šioje srityje būtų nuolatinis, nenutrūkstamas, o tvarus ūkininkavimas būtų plačiau nušviečiamas, geriau suprantamas visuomenei.

Kategorijos: Aplinkosauga

Konkurse įvertinti ūkininkai – apie tvaraus ūkininkavimo naudą ir „pašalinį“ poveikį

2021, Kovas 19 - 11:43am

„Žmogiškas džiaugsmas, kuris gimsta iš gyvenimo darnoje su gamta” – tokį netikėtą „pašalinį” tvaraus ūkininkavimo poveikį įvardijo Ilzenbergo dvaro ūkio atstovai. Dar 2019 metais tapę Pasaulinio gamtos fondo (WWF) kartu su organizacijos partneriais organizuojamo konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nacionaliniais laimėtojais, jie skatina savo kolegas plačiau pasidomėti tvaria ūkininkyste ir pradėti taikyti jos principus. Na, o tvariai ūkininkaujančius – dalyvauti šių metų konkurse, kurio atranką Lietuvoje organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Laukdami rytoj, kovo 20-ąją, minimos pasaulinės Žemės dienos, su ūkio atstovais kalbamės apie draugišką gamtai ūkininkavimą.

Papasakokite apie savo ūkį, kuris užpernai tapo nacionaliniu nugalėtoju. Kuo jis išskirtinis?

Harmonijoje su gamta dirbančio Ilzenbergo dvaro ūkio ilgalaikis siekis – tapti pirmaujančiu natūralios žemdirbystės ūkiu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Dvaro ūkio prioritetas – auginti, perdirbti, gaminti ir tiekti sveiką, natūralų, su meile išaugintą ir pagamintą maistą valgytojams visoje Lietuvoje.

Ūkis išskirtinis, nes jis veikia vadovaudamasis natūralios žemdirbystės principais – tai kol kas vienintelis tokios pilnos apimties ūkis dvare ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Ilzenbergo ūkis veikia kaip uždara ekosistema, netoleruojanti jokios intervencijos iš šalies. Prižiūrima daugiau kaip 450 hektarų nuosavos dirbamos žemės ir pievų, remiamasi protėvių patikrintais natūralios žemdirbystės principais. Žemės derlingumas palaikomas sėjomaina ir organinėmis trąšomis. Paisoma ūkio gyvulių gerovės: laisvai ganosi karvės, avys, paukščiai. 2017 m. visa ūkyje auginama produkcija buvo įvertinta tarptautiniu ekologiniu sertifikatu.

Kas jums padarė didžiausią įtaką, nusprendžiant ūkininkauti draugiškai aplinkai?

Suvokimas, kad šimtmečiais taikytas ūkininkavimo būdas rėmėsi gamtos pažinimu ir darna ūkininkaujant. Juk tik gamtą saugantis ūkininkavimo būdas buvo tvarus, dosniai atsidėkojantis ne tik derliumi, bet ir žmogaus ryšiu su visa gamta. Taip išsaugomos puikios sąlygos žmogui dirbti ir gyventi, augti ir klestėti.

Su kokiais bendro pobūdžio sunkumais susiduriate, ūkininkaudami draugiškai aplinkai?

Natūralios žemdirbystės ūkininkavimo būdas reikalauja gerokai daugiau rankų darbo ir atsakingumo iš dirbančiųjų, išmanymo ir supratimo, gamtos pažinimo ir jautrumo.  Regionų tuštėjimas tampa didžiausiu iššūkiu norint rasti darbuotojų, kuriems tai būtų gyvenimo norma.

Ar dėl draugiškos aplinkai ūkinės veiklos patyrėte kokios nors naudos, kurios visai nesitikėjote?

Tai žmogiškas džiaugsmas, kuris gimsta iš gyvenimo darnoje su gamta. Jeigu pirmaisiais ūkininkavimo metais daugelis nelabai suprato ir vertino tokį pasirinkimą, tai dabar turime aplinkinių palaikymą ir pritarimą, nes jie pamatė, kad tai tvaru ir prasminga. Galbūt kažką net įkvėpėme rimtai svarstyti apie draugišką aplinkai ūkininkavimą.

Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse, kas jus motyvavo?

Norime būti kartu su bendraminčių bendruomene, mokytis ir semtis išminties iš kolegų, pasirinkusių analogišką ūkininkavimo būdą, bei tuo pačiu perduoti savo sukauptas žinias.  

Kaip jaučiatės tapę nacionaliniu konkurso nugalėtoju? Ką jums reiškia šis apdovanojimas?

Esame labai laimingi ir dėkingi konkurso organizatoriams už šį garbingą pripažinimą. Jis įprasmina mūsų darbą, teikia įkvėpimo šiame iššūkių pilname pasirinkime. Tai labai svarbus pripažinimas ir paskatinimas visiems mūsų ūkyje dirbantiems žmonėms. Juk kiekvienam yra malonu žinoti, kad atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas.

Ką patartumėte ūkininkams, kurie nori pradėti ūkininkauti draugiškai aplinkai?

Apsilankyti pas jau ūkininkaujančius tokiu būdu, sužinoti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Norime abejojantiems palinkėti drąsos imtis šio iššūkio, nes gamta už tai juos dosniai apdovanos, o žmonės įvertins, valgydami jų užaugintus produktus. Šiuo metu vis daugiau modernaus pasaulio žmonių renkasi kasdienei mitybai ekologiškai ir natūraliai išaugintus produktus, nors jų kaina ir didesnė.

Kategorijos: Aplinkosauga

Baltijos jūros gelbėjimas: NVO kviečia atkreipti dėmesį į rekomendacijos dėl atnaujinto Baltijos jūros veiksmų plano

2021, Kovas 17 - 11:44am

Kovo 17-ioji taps labai svarbia data Baltijos jūros ateičiai, nes šiandien Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) nariai patvirtins atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP), kurio tikslas – pasiekti gerą Baltijos jūros ekologinę būklę iki 2030 metų.

BJVP proceso metu nevyriausybinės organizacijos Švarios Baltijos koalicija (CCB) ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) su bendradarbiaujančiomis organizacijomis parengė šešėlinį Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame pateikė siūlymus dėl prioritetinių veiklos sričių.

Šiandien 42-ojo HELCOM susitikimo metu nevyriausybininkai kviečia visas Baltijos šalis sutelkti dėmesį būtinų priemonių įtraukimui į BJVP. Šiame plane turi būti numatytos priemonės, skirtos sumažinti Baltijos jūros taršą ir užtikrinti jos stabilumą bei gyvybingumą.

„Baltijos jūros veiksmų planas yra unikali galimybė kartu spręsti Baltijos jūros ekologines problemas. O poreikis greitiems sprendimams yra akivaizdus – jūros būklė vis blogėja, žuvų ištekliai smarkiai mažėja, kai kurios rūšys atsidūrė ant išnykimo ribos. Bet koks planas turi būti paremtas bendru siekiu – užtikrinti natūralų ekosistemos funkcionavimą. Baltijos jūros šalių nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – ir Lietuvos gamtos fondas (LGF), siūlo būtent šiomis gairėmis paremtą planą“, – sako Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Kai kurie būklės rodikliai parodė didelę pažangą dėl pastaraisiais metais BJVP įgyvendintų priemonių. Akivaizdu, kad turime reikiamus įrankius priimti patikslintą ir į konkrečius veiksmus orientuotą planą, kuris turi būti paremtas ekosisteminiu požiūriu ir spręstu bendrus klausimus, tokius kaip klimato kaita.

„Baltijos jūros būklės gerinimas yra vienas sunkiausių tikslų, kuriuos turime pasiekti visi kartu. Jeigu to nedarysime ir delsime, pasekmės bus labai liūdnos. Tarpusavyje susijusias klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, eutrofikacijos, žemės, oro ir vandens taršos problemas būtina spręsti kartu,“ – sako Ottilia Thoreson, WWF Baltijos ekoregiono programos biuro atstovė.

Nevyriausybininkai tikisi, kad visi HELCOM atstovai atsižvelgs į jų rekomendacijas ir laikysis savo įsipareigojimo saugoti Baltijos jūrą, įgyvendinant atnaujintą BJVP, kuris naudingas tiek gamtai, tiek žmonėms.

Kategorijos: Aplinkosauga

Tvarus ūkininkavimas: skelbiamas „Baltiją tausojantis ūkininkas“ konkursas

2021, Vasaris 18 - 11:50am

Lietuvos ūkininkai gali ne tik sėkmingai plėtoti savo ūkius, džiuginti šviežia ir sveika produkcija, bet ir prisidėti prie to, kad Baltijos jūra būtų švaresnė ir gyvybingesnė. Tai įrodė jau vienuoliktą kartą rengiamo konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ ankstesniųjų metų laureatai, kurie savo iniciatyva ėmėsi priemonių, mažinančių maistinių medžiagų (azoto bei fosforo) nuotėkį į vandens telkinius – tuo pačiu ir į Baltijos jūrą.

Šiuo konkursu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) kartu su organizacijos partneriais siekia parodyti, kokios svarbios gamtos apsaugai yra ūkininkų iniciatyvos, bei kartu su visuomene pasidžiaugti gerais ūkininkavimo pavyzdžiais visame Baltijos jūros regione. Lietuvoje šio konkurso atranką organizuoja Lietuvos gamtos fondas (LGF).

Per ilgą laiką konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas” metu sukaupta bendra patirtis bei susitelkusi bendruomenė, jungianti aplinkai draugiškus ūkininkus, teikia vilties, jog, taikant tinkamus bei veiksmingus metodus, ateityje Baltijos jūra taps švaresnė nuo perteklinių maisto medžiagų.

Nors vertinant konkurso dalyvių paraiškas labiausiai atsižvelgiama į ūkininkų pastangas mažinti maistinių medžiagų nuotėkį, ypač tam skirtų novatoriškų metodų taikymą, tačiau svarbios yra ir kitos aplinkai draugiškos priemonės. Tai gali būti pastangos saugoti biologinę įvairovę, mažas naudojamų pesticidų kiekis, priemonės, mažinančios energijos bei kuro sunaudojimą ir t.t.

Kaip vyksta konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“?

Pirmajame etape Lietuva bei kitos Baltijos jūros regiono valstybės išrenka savo šalies laimėtoją. Tai atlieka nacionalinė konkurso komisija. Nacionaliniai konkurso nugalėtojai gauna 1000 eurų prizus bei keliauja į tolimesnį konkurso etapą.

Antrajame etape visi nacionaliniai laimėtojai susirenka tarptautinėje konferencijoje vienoje iš Baltijos regiono šalių. Šios konferencijos metu paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas, kuriam įteikiamas 10 000 eurų prizas. Renginyje visų Baltiją supančių šalių ūkininkai turi unikalią galimybę dalintis savo sukaupta patirtimi bei inovatyviomis idėjomis.

Visus susidomėjusius kviečiame apsilankyti konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas 2021“ tinklalapyje https://www.baltijosukininkas.com/kur rasite ir konkurso registracijos anketą.

Prieš ją pildant, kviečiame peržvelgti tvaraus ūkininkavimo kriterijus – tai gali padėti lengviau susisteminti savo ūkyje taikomas priemones.

Dalyvių anketų laukiame iki 2021 m. balandžio 30 d.

Kategorijos: Aplinkosauga
Sprendimas: http://www.patikimi.lt